Savivaldybė · Klaipėdos apskritis
Neringos savivaldybė: gyventojai ir statistika
Neringos savivaldybė: gyventojų skaičius – 4 451 (2025 m.), plotas – 90,0 km², gyventojų tankis – 49,5 gyv./km². Pagal gyventojų skaičių ji užima 59-ą vietą iš 60 savivaldybių. Gyventojų skaičius auga: +56,7 % 2015–2025 m. laikotarpiu.
- 4 451 gyv.
- 90,0 km²
- 50 gyv./km²
- 48 m
Svarbiausia
Klaipėdos apskritis: pagal gyventojų skaičių Neringos savivaldybė užima 7-ą vietą tarp 7 savivaldybių.
Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis: Neringos savivaldybė – 8,6 % (vidurkis, Klaipėdos apskritis – 15,1 %; visos šalies rodiklis – 14,1 %).
Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų: Neringos savivaldybė – 48,3 vnt. (vidurkis, Klaipėdos apskritis – 3,3 vnt.; visos šalies rodiklis – 1,1 vnt.).
1 kWp galios saulės elektrinė, pasvirusi 41° kampu, čia pagamina apie 1 041 kWh per metus.
Ar žinojote?
- Klaipėdos apskritis: pirmauja pagal rodiklį „Gyventojų skaičiaus pokytis per 10 metų“.
- Klaipėdos apskritis: pirmauja pagal rodiklį „Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų“.
- „Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis“: reikšmė mažesnė nei 99 % savivaldybių.
- „Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų“: reikšmė didesnė nei 99 % savivaldybių.
- „Eismo įvykių, kuriuose kaltininkas buvo neblaivus, dalis“: reikšmė mažesnė nei 99 % savivaldybių.
- Plotas, išreikštas futbolo aikščių skaičiumi, – maždaug 12 605.
- Artimiausia didesnė savivaldybė – Klaipėdos miesto savivaldybė (gyventojų skaičius – 160 885), nutolusi 18 km.
Neringos savivaldybė skaičiais
Gyventojų skaičius
4 451
59-a vieta iš 60
+56,7 %per 10 m.
2015–2025
Gyventojų tankis
50gyv./km²
12-a vieta iš 59
Plotas
90,0km²
54-a vieta iš 59
Aukštis virš jūros lygio
48m
51-a vieta iš 60
Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis
8,6%
60-a vieta iš 60
Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų
48,3vnt.
1-a vieta iš 60
Eismo įvykių, kuriuose kaltininkas buvo neblaivus, dalis
0,0%
60-a vieta iš 60
Priedangose numatytų vietų skaičius, % gyventojų
11%
60-a vieta iš 60
Neringos savivaldybė: visi rodikliai
Savivaldybės reikšmė, toliau – apskrities vidurkis ir šalies mediana (absoliučiesiems rodikliams: apskrities ir šalies sumos). Skalė parodo savivaldybės vietą tarp mažiausios ir didžiausios šalies reikšmės.
Neringos savivaldybėŠalies medianaUžveskite pelę ant juostelės arba palieskite ją, kad pamatytumėte, ką ji rodo.
Gyventojai
| Rodiklis | Neringos savivaldybė | Klaipėdos apskritis | Šalis | Padėtis? | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|
| Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis (2025) | 8,6 % | 15,1 % | 12,4 % | 60-a vieta iš 60 | |
| 65 m. ir vyresnių gyventojų dalis (2025) | 17,6 % | 20,3 % | 23,3 % | 56-a vieta iš 60 | |
| Moterų dalis (2025) | 48,8 % | 52,0 % | 52,6 % | 60-a vieta iš 60 | |
| Medianinis gyventojų amžius (2025) | 47,0 m. | – | 47,5 m. | 31-a vieta iš 60 | |
| Urbanizacijos laipsnis (1 miestas, 2 miestelis ar priemiestis, 3 kaimo vietovė) (2024) | 3 | – | 3 | 1-a vieta iš 60 |
Energetika
| Rodiklis | Neringos savivaldybė | Klaipėdos apskritis | Šalis | Padėtis? | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|
| Vėjo jėgainių skaičius (OpenStreetMap) (2026) | 0 | 143 | 725 | 39-a vieta iš 60 | |
| Vėjo jėgainių skaičius 100 km² (OpenStreetMap) (2026) | 0,0 100 km² | 2,8 100 km² | 0,1 100 km² | 39-a vieta iš 59 | |
| Saulės elektrinių užimamas plotas (OpenStreetMap) (2026) | 0,0 ha | 399,1 ha | 2 381 ha | 57-a vieta iš 60 |
Klimatas
Ekonomika
Užimtumas
Turizmas
| Rodiklis | Neringos savivaldybė | Klaipėdos apskritis | Šalis | Padėtis? | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|
| Apgyvendinimo įstaigų skaičius (2024) | 206 vnt. | 1 087 vnt. | 3 035 vnt. | 4-a vieta iš 60 | |
| Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų (2024) | 48,3 vnt. | 3,3 vnt. | 0,7 vnt. | 1-a vieta iš 60 | |
| Numerių skaičius apgyvendinimo įstaigose (2024) | 1 281 vnt. | 10 709 vnt. | 35 020 vnt. | 7-a vieta iš 60 | |
| Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius (2024) | 3 402 | – | 476 | 6-a vieta iš 60 | |
| Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius 1 000 gyventojų (2024) | 798,0 vietos / 1 000 gyv. | 85,2 vietos / 1 000 gyv. | 14,7 vietos / 1 000 gyv. | 2-a vieta iš 60 | |
| Vidutinis vietų skaičius vienoje apgyvendinimo įstaigoje (2024) | 16,5 vietos / įstaigą | 26,3 vietos / įstaigą | 21,6 vietos / įstaigą | 50-a vieta iš 60 | |
| Vietų viešbučiuose ir svečių namuose dalis (2024) | 31,4 % | – | 30,9 % | 28-a vieta iš 56 | |
| Vietų privačiame apgyvendinimo sektoriuje dalis (2024) | 24,6 % | – | 32,8 % | 39-a vieta iš 59 | |
| Vietų nakvynės namuose ir apartamentų kompleksuose dalis (2024) | 15,7 % | – | 13,6 % | 20-a vieta iš 49 | |
| Vietų poilsio namuose dalis (2024) | 19,6 % | – | 14,8 % | 11-a vieta iš 32 | |
| Vietų kempinguose dalis (2024) | 8,8 % | – | 10,8 % | 13-a vieta iš 22 | |
| Viešbučių ir panašių įstaigų numerių užimtumas (2024) | 40,3 % | – | 39,5 % | 26-a vieta iš 55 | |
| Viešbučių ir panašių įstaigų vietų užimtumas (2024) | 31,7 % | – | 26,1 % | 19-a vieta iš 55 | |
| Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius (2024) | 168 527 | – | 19 558 | 7-a vieta iš 51 | |
| Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui (2024) | 39,5 nakv. / gyventoją | – | 0,7 nakv. / gyventoją | 4-a vieta iš 51 | |
| Lenkijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (2024) | 1,3 % | – | 3,0 % | 31-a vieta iš 40 | |
| Baltarusijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (2024) | 0,7 % | – | 0,4 % | 14-a vieta iš 35 | |
| Jungtinėje Karalystėje gyvenančių turistų nakvynių dalis (2024) | 1,1 % | – | 0,6 % | 11-a vieta iš 35 | |
| JAV gyvenančių turistų nakvynių dalis (2024) | 0,6 % | – | 0,3 % | 8-a vieta iš 37 | |
| Latvijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (2024) | 1,1 % | – | 1,9 % | 27-a vieta iš 41 | |
| Nakvynių viešbučiuose ir svečių namuose dalis (2024) | 41,0 % | – | 56,8 % | 26-a vieta iš 36 | |
| Nakvynių nakvynės namuose ir apartamentų kompleksuose dalis (2024) | 13,6 % | – | 12,7 % | 18-a vieta iš 38 | |
| Nakvynių poilsio namuose dalis (2024) | 22,2 % | – | 5,8 % | 6-a vieta iš 22 | |
| Nakvynių kempinguose dalis (2024) | 2,1 % | – | 0,8 % | 6-a vieta iš 16 |
Judumas
Visuomenė
Aplinka
Sveikata
| Rodiklis | Neringos savivaldybė | Klaipėdos apskritis | Šalis | Padėtis? | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|
| Ligoninių lovos savivaldybėje (stacionaro lovų skaičius) (2023) | 14 lovų | 3 603 | 27 800 | 59-a vieta iš 59 | |
| Ligoninių lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų (2023) | 3,4 lovų / 1 000 gyv. | 11,4 lovų / 1 000 gyv. | 5,1 lovų / 1 000 gyv. | 48-a vieta iš 59 | |
| Aktyvaus gydymo lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų (2023) | 0,0 lovų / 1 000 gyv. | 6,7 lovų / 1 000 gyv. | 2,1 lovų / 1 000 gyv. | 48-a vieta iš 59 | |
| Stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos (ligoninės) (2023) | 1 įstaigų | 15 | 133 | 25-a vieta iš 59 | |
| Hospitalizacijos per metus savivaldybės ligoninėse (2023) | 47 hospitalizacijų | 111 730 | 899 576 | 59-a vieta iš 59 | |
| Mirtingumas (mirusiųjų 1 000 gyventojų) (2025) | 6,6 ‰ | 12,2 ‰ | 15,6 ‰ | 60-a vieta iš 60 | |
| Mirtingumas, trejų metų vidurkis 2023–2025 (mirusiųjų 1 000 gyventojų) (2023-2025) | 8,2 ‰ | 12,1 ‰ | 15,2 ‰ | 60-a vieta iš 60 | |
| Vaistinės (OpenStreetMap) (2026) | 2 | 40 | 736 | 49-a vieta iš 59 | |
| Vaistinės 10 000 gyventojų (OpenStreetMap) (2026) | 4,5 10 000 gyv. | 2,2 10 000 gyv. | 2,4 10 000 gyv. | 8-a vieta iš 59 |
Švietimas
| Rodiklis | Neringos savivaldybė | Klaipėdos apskritis | Šalis | Padėtis? | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|
| Mokyklos (OpenStreetMap) (2026) | 2 | 61 | 1 084 | 57-a vieta iš 59 | |
| Mokyklos 10 000 gyventojų (OpenStreetMap) (2026) | 4,5 10 000 gyv. | 3,3 10 000 gyv. | 4,8 10 000 gyv. | 37-a vieta iš 59 | |
| Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšeliai-darželiai, darželiai-mokyklos) (2025) | 1 | – | 7 | 56-a vieta iš 58 | |
| Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tenkančios 1 000 vaikų iki 15 m. (2025) | 2,6 1 000 vaikų iki 15 m. | – | 2,4 1 000 vaikų iki 15 m. | 27-a vieta iš 58 | |
| Bendrojo ugdymo mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos, gimnazijos) (2025) | 3 | 119 | 1 021 | 57-a vieta iš 60 | |
| Bendrojo ugdymo mokyklos, tenkančios 1 000 vaikų iki 15 m. (2025) | 7,8 1 000 vaikų iki 15 m. | – | 3,1 1 000 vaikų iki 15 m. | 1-a vieta iš 60 | |
| Profesinio mokymo įstaigos (2025) | 0 | 13 | 117 | 48-a vieta iš 60 | |
| Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (muzikos, meno, sporto ir kt.) (2025) | 2 | 37 | 440 | 41-a vieta iš 60 | |
| Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, tenkančios 1 000 vaikų iki 15 m. (2025) | 5,2 1 000 vaikų iki 15 m. | – | 1,0 1 000 vaikų iki 15 m. | 1-a vieta iš 60 |
Rizikos
| Rodiklis | Neringos savivaldybė | Klaipėdos apskritis | Šalis | Padėtis? | Vieta |
|---|---|---|---|---|---|
| Civilinės saugos sirenų skaičius (2026) | 3 | 122 | 1 180 | 59-a vieta iš 60 | |
| Civilinės saugos sirenų skaičius 10 000 gyventojų (2026) | 6,7 / 10 tūkst. gyv. | 3,5 / 10 tūkst. gyv. | 4,7 / 10 tūkst. gyv. | 18-a vieta iš 60 | |
| Civilinės saugos sirenų skaičius 100 km² (2026) | 3,3 / 100 km² | 1,3 / 100 km² | 1,4 / 100 km² | 10-a vieta iš 59 | |
| Priedangų skaičius (2026) | 6 | 304 | 6 584 | 59-a vieta iš 60 | |
| Priedangų skaičius 10 000 gyventojų (2026) | 13,5 / 10 tūkst. gyv. | 8,8 / 10 tūkst. gyv. | 18,3 / 10 tūkst. gyv. | 41-a vieta iš 60 | |
| Priedangose numatytų vietų skaičius, % gyventojų (2026) | 11 % | 28 % | 42 % | 60-a vieta iš 60 | |
| Kolektyvinės apsaugos statinių skaičius (2026) | 6 | 246 | 2 518 | 60-a vieta iš 60 | |
| Kolektyvinės apsaugos statinių skaičius 10 000 gyventojų (2026) | 13,5 / 10 tūkst. gyv. | 7,2 / 10 tūkst. gyv. | 10,3 / 10 tūkst. gyv. | 21-a vieta iš 60 | |
| Kolektyvinės apsaugos statiniuose numatytų vietų skaičius, % gyventojų (2026) | 32 % | 24 % | 41 % | 45-a vieta iš 60 | |
| Evakuacijos punktų skaičius (2026) | 11 | 272 | 1 960 | 48-a vieta iš 60 | |
| Evakuacijos punktų skaičius 10 000 gyventojų (2026) | 24,7 / 10 tūkst. gyv. | 7,9 / 10 tūkst. gyv. | 9,1 / 10 tūkst. gyv. | 3-a vieta iš 60 | |
| Gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos įvykiai (gaisrai, gelbėjimo darbai ir kiti) 1 000 gyventojų (2025) | 13,7 / 1 000 gyv. | 9,6 / 1 000 gyv. | 11,2 / 1 000 gyv. | 8-a vieta iš 58 | |
| Gaisrų skaičius (2025) | 8 | – | 87 | 57-a vieta iš 58 | |
| Gaisrų skaičius 1 000 gyventojų (2025) | 1,8 / 1 000 gyv. | 1,9 / 1 000 gyv. | 2,9 / 1 000 gyv. | 53-a vieta iš 58 | |
| Gaisrų skaičius 1 000 gyventojų per metus, 2021-2025 m. vidurkis (2021-2025) | 2,9 / 1 000 gyv. per metus | 2,2 / 1 000 gyv. per metus | 3,4 / 1 000 gyv. per metus | 41-a vieta iš 58 | |
| Žolės, šieno, miško paklotės ir durpių gaisrų dalis (2021-2025) | 11,9 % | 12,1 % | 18,4 % | 49-a vieta iš 58 | |
| Atliekų ir šiukšlių gaisrų dalis (2021-2025) | 28,8 % | 19,4 % | 12,3 % | 7-a vieta iš 58 | |
| Dūmtraukių ir krosnių gaisrų dalis (2021-2025) | 1,7 % | 13,6 % | 17,0 % | 57-a vieta iš 58 | |
| Transporto priemonių gaisrų dalis (2021-2025) | 0,0 % | 5,3 % | 4,2 % | 58-a vieta iš 58 | |
| Elektros instaliacijos ir prietaisų gaisrų dalis (2021-2025) | 5,1 % | 3,4 % | 3,0 % | 9-a vieta iš 58 | |
| Gaisruose žuvusiųjų skaičius 100 000 gyventojų per metus, 2016-2025 m. vidurkis (2016-2025) | 0,0 / 100 tūkst. gyv. per metus | 1,7 / 100 tūkst. gyv. per metus | 3,9 / 100 tūkst. gyv. per metus | 57-a vieta iš 58 | |
| Gaisruose sunaikintų statinių skaičius 10 000 gyventojų per metus, 2021-2025 m. vidurkis (2021-2025) | 0,5 / 10 tūkst. gyv. per metus | 0,5 / 10 tūkst. gyv. per metus | 0,8 / 10 tūkst. gyv. per metus | 44-a vieta iš 58 | |
| Upių potvynio užliejama ploto dalis (kartą per 10 metų) (2024) | 7,0 % | 5,6 % | 1,2 % | 3-a vieta iš 57 | |
| Upių potvynio užliejama ploto dalis (kartą per 100 metų) (2024) | 13,3 % | 6,9 % | 1,8 % | 2-a vieta iš 57 | |
| Upių potvynio užliejama ploto dalis (kartą per 500 metų) (2024) | 17,7 % | 7,5 % | 2,1 % | 2-a vieta iš 57 | |
| Ploto dalis, užlieta daugiau nei 1 m vandens, kai potvynis kartojasi kas 100 metų (2024) | 8,4 % | 5,1 % | 1,1 % | 3-a vieta iš 57 | |
| Žemės drebėjimo pavojus: didžiausias grunto pagreitis (10 % per 50 metų) (2020) | 0,0140 g | 0,0141 g | 0,0075 g | 5-a vieta iš 60 |
Neringos savivaldybė: rodiklių raida
Rodikliai, kurių duomenys yra už kelerius metus. Užveskite pelę ant diagramos arba palieskite ją, kad pamatytumėte kiekvienų metų reikšmę.
Vidutinė metinė oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis)
+1,4 °C
2025 m. – 9,3 °C, 1951 m. – 7,8 °C
Vidutinė metinė oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis) (°C), 1951–2025
Kritulių kiekis per metus (1991–2020 m. norma, įvertis)
+226 mm+33,9 %
2025 m. – 892 mm, 1951 m. – 666 mm
Kritulių kiekis per metus (1991–2020 m. norma, įvertis) (mm), 1951–2025
Dienų per metus, kai iškrito bent 1 cm sniego (1991–2020 m. norma, įvertis)
−11 d.−47,8 %
2025 m. – 12 d., 1951 m. – 23 d.
Dienų per metus, kai iškrito bent 1 cm sniego (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Šildymo laipsnio dienos, 18 °C (1991–2020 m. norma, įvertis)
−567 °C·d−15,1 %
2025 m. – 3 177 °C·d, 1951 m. – 3 744 °C·d
Šildymo laipsnio dienos, 18 °C (1991–2020 m. norma, įvertis) (°C·d), 1951–2025
Vidutinis debesuotumas (1991–2020 m. norma, įvertis)
+4,0 proc. p.
2025 m. – 65 %, 1951 m. – 61 %
Vidutinis debesuotumas (1991–2020 m. norma, įvertis) (%), 1951–2025
Giedrų dienų per metus, kai vidutinis debesuotumas buvo mažesnis nei 20 % (1991–2020 m. norma, įvertis)
−26 d.−48,1 %
2025 m. – 28 d., 1951 m. – 54 d.
Giedrų dienų per metus, kai vidutinis debesuotumas buvo mažesnis nei 20 % (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Debesuotų dienų per metus, kai vidutinis debesuotumas viršijo 80 % (1991–2020 m. norma, įvertis)
+14 d.+11,4 %
2025 m. – 137 d., 1951 m. – 123 d.
Debesuotų dienų per metus, kai vidutinis debesuotumas viršijo 80 % (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Vidutinis santykinis oro drėgnis (1991–2020 m. norma, įvertis)
+2,0 proc. p.
2025 m. – 82 %, 1951 m. – 80 %
Vidutinis santykinis oro drėgnis (1991–2020 m. norma, įvertis) (%), 1951–2025
Šalčio dienų per metus, kai žemiausia valandinė temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis)
−28 d.−44,4 %
2025 m. – 35 d., 1951 m. – 63 d.
Šalčio dienų per metus, kai žemiausia valandinė temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Ledo dienų per metus, kai aukščiausia valandinė temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis)
−21 d.−65,6 %
2025 m. – 11 d., 1951 m. – 32 d.
Ledo dienų per metus, kai aukščiausia valandinė temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Dienų per metus, kai iškrito bent 10 mm kritulių (1991–2020 m. norma, įvertis)
+9 d.+75,0 %
2025 m. – 21 d., 1951 m. – 12 d.
Dienų per metus, kai iškrito bent 10 mm kritulių (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Didžiausias paros kritulių kiekis per metus (1991–2020 m. norma, įvertis)
−10 mm−30,3 %
2025 m. – 23 mm, 1951 m. – 33 mm
Didžiausias paros kritulių kiekis per metus (1991–2020 m. norma, įvertis) (mm), 1951–2025
Vegetacijos laikotarpio trukmė: nuo 6 dienų su vidutine paros temperatūra virš 5 °C iki 6 dienų žemiau 5 °C (1991–2020 m. norma, įvertis)
+8 d.+3,5 %
2025 m. – 235 d., 1951 m. – 227 d.
Vegetacijos laikotarpio trukmė: nuo 6 dienų su vidutine paros temperatūra virš 5 °C iki 6 dienų žemiau 5 °C (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Kritulių kiekis birželį, liepą ir rugpjūtį (1991–2020 m. norma, įvertis)
+208 mm+177,8 %
2025 m. – 325 mm, 1951 m. – 117 mm
Kritulių kiekis birželį, liepą ir rugpjūtį (1991–2020 m. norma, įvertis) (mm), 1951–2025
Kritulių kiekis gruodį, sausį ir vasarį (1991–2020 m. norma, įvertis)
−8 mm−4,1 %
2025 m. – 189 mm, 1951 m. – 197 mm
Kritulių kiekis gruodį, sausį ir vasarį (1991–2020 m. norma, įvertis) (mm), 1951–2025
Per metus iškritusio sniego vandens ekvivalentas (1991–2020 m. norma, įvertis)
−58 mm−53,7 %
2025 m. – 50 mm, 1951 m. – 108 mm
Per metus iškritusio sniego vandens ekvivalentas (1991–2020 m. norma, įvertis) (mm), 1951–2025
Sniego dalis metiniame kritulių kiekyje (1991–2020 m. norma, įvertis)
−10,0 proc. p.
2025 m. – 6 %, 1951 m. – 16 %
Sniego dalis metiniame kritulių kiekyje (1991–2020 m. norma, įvertis) (%), 1951–2025
Dienų per metus, kai iškrito bent 5 cm sniego (1991–2020 m. norma, įvertis)
−1,0 d.−50,0 %
2025 m. – 1,0 d., 1951 m. – 2,0 d.
Dienų per metus, kai iškrito bent 5 cm sniego (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Didžiausias kritulių kiekis per 5 dienas iš eilės per metus (1991–2020 m. norma, įvertis)
−14 mm−17,5 %
2025 m. – 66 mm, 1951 m. – 80 mm
Didžiausias kritulių kiekis per 5 dienas iš eilės per metus (1991–2020 m. norma, įvertis) (mm), 1951–2025
Vidutinė metinė dirvos temperatūra 0–7 cm gylyje (1991–2020 m. norma, įvertis)
+1,1 °C
2025 m. – 10,1 °C, 1951 m. – 8,9 °C
Vidutinė metinė dirvos temperatūra 0–7 cm gylyje (1991–2020 m. norma, įvertis) (°C), 1951–2025
Dienų per metus, kai vidutinė dirvos temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis)
0 d.
2025 m. – 0 d., 1951 m. – 0 d.
Dienų per metus, kai vidutinė dirvos temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Dienų per metus, kai vidutinė dirvos temperatūra siekė bent 10 °C (1991–2020 m. norma, įvertis)
+12 d.+7,9 %
2025 m. – 163 d., 1951 m. – 151 d.
Dienų per metus, kai vidutinė dirvos temperatūra siekė bent 10 °C (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Metinis saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui (1991–2020 m. norma, įvertis)
−53 kWh/m²−4,8 %
2025 m. – 1 060 kWh/m², 1951 m. – 1 113 kWh/m²
Metinis saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui (1991–2020 m. norma, įvertis) (kWh/m²), 1951–2025
Saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui birželį, liepą ir rugpjūtį (1991–2020 m. norma, įvertis)
−55 kWh/m²−10,6 %
2025 m. – 464 kWh/m², 1951 m. – 519 kWh/m²
Saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui birželį, liepą ir rugpjūtį (1991–2020 m. norma, įvertis) (kWh/m²), 1951–2025
Saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui gruodį, sausį ir vasarį (1991–2020 m. norma, įvertis)
+5 kWh/m²+8,8 %
2025 m. – 62 kWh/m², 1951 m. – 57 kWh/m²
Saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui gruodį, sausį ir vasarį (1991–2020 m. norma, įvertis) (kWh/m²), 1951–2025
Vidutinė didžiausia paros oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis)
+1,4 °C
2025 m. – 10,9 °C, 1951 m. – 9,5 °C
Vidutinė didžiausia paros oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis) (°C), 1951–2025
Vidutinė mažiausia paros oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis)
+1,5 °C
2025 m. – 7,7 °C, 1951 m. – 6,2 °C
Vidutinė mažiausia paros oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis) (°C), 1951–2025
Vidutinis paros temperatūros svyravimas: didžiausios ir mažiausios paros temperatūros skirtumas (1991–2020 m. norma, įvertis)
0,0 °C
2025 m. – 3,3 °C, 1951 m. – 3,3 °C
Vidutinis paros temperatūros svyravimas: didžiausios ir mažiausios paros temperatūros skirtumas (1991–2020 m. norma, įvertis) (°C), 1951–2025
Vidutinis vėjo greitis 10 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis)
−0,1 m/s−1,7 %
2025 m. – 5,3 m/s, 1951 m. – 5,4 m/s
Vidutinis vėjo greitis 10 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis) (m/s), 1951–2025
Dienų per metus, kai vėjo gūsiai siekė bent 15 m/s (1991–2020 m. norma, įvertis)
+1 d.+2,5 %
2025 m. – 41 d., 1951 m. – 40 d.
Dienų per metus, kai vėjo gūsiai siekė bent 15 m/s (1991–2020 m. norma, įvertis) (d.), 1951–2025
Vidutinis vėjo greitis 100 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis)
−0,2 m/s−2,3 %
2025 m. – 7,3 m/s, 1951 m. – 7,5 m/s
Vidutinis vėjo greitis 100 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis) (m/s), 1951–2025
Vidutinis vėjo galios tankis 100 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis)
−46 W/m²−10,4 %
2025 m. – 396 W/m², 1951 m. – 442 W/m²
Vidutinis vėjo galios tankis 100 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis) (W/m²), 1951–2025
Vidutinė metų temperatūra (įvertis)
+1,7 °C
2025 m. – 9,3 °C, 1950 m. – 7,6 °C
Vidutinė metų temperatūra (įvertis) (°C), 1950–2025
Šalnų dienos per metus (žemiausia temperatūra žemesnė nei 0 °C, įvertis)
−24−40,7 %
2025 m. – 35, 1950 m. – 59
Šalnų dienos per metus (žemiausia temperatūra žemesnė nei 0 °C, įvertis), 1950–2025
Metinis kritulių kiekis (įvertis)
−73 mm−7,6 %
2025 m. – 892 mm, 1950 m. – 965 mm
Metinis kritulių kiekis (įvertis) (mm), 1950–2025
Savivaldybėje įsikūrusių perkančiųjų organizacijų skelbimai apie sudarytas viešojo pirkimo sutartis (per metus)
+4,0+200,0 %
2025 m. – 6,0, 2022 m. – 2,0
Savivaldybėje įsikūrusių perkančiųjų organizacijų skelbimai apie sudarytas viešojo pirkimo sutartis (per metus), 2022–2025
Užimtumo tarnyboje užregistruotos laisvos darbo vietos (per metus)
+79 darbo vietų+81,4 %
2025 m. – 176 darbo vietų, 2010 m. – 97 darbo vietų
Užimtumo tarnyboje užregistruotos laisvos darbo vietos (per metus) (darbo vietų), 2010–2025
Užimtumo tarnyboje užregistruotos laisvos darbo vietos, tenkančios 1 000 gyventojų (per metus)
+4,3 darbo vietų / 1 000 gyv.+12,3 %
2025 m. – 39,5 darbo vietų / 1 000 gyv., 2015 m. – 35,2 darbo vietų / 1 000 gyv.
Užimtumo tarnyboje užregistruotos laisvos darbo vietos, tenkančios 1 000 gyventojų (per metus) (darbo vietų / 1 000 gyv.), 2015–2025
Darbo skelbimuose nurodyto bazinio mėnesinio atlyginimo mediana
+780 €+156,0 %
2025 m. – 1 280 €, 2018 m. – 500 €
Darbo skelbimuose nurodyto bazinio mėnesinio atlyginimo mediana (€), 2018–2025
Skelbimų, kuriais bent viena darbo vieta užpildyta, dalis
+4,3 proc. p.
2025 m. – 97,9 %, 2018 m. – 93,6 %
Skelbimų, kuriais bent viena darbo vieta užpildyta, dalis (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Kvalifikacijos nereikalaujantis darbas“
+12,5 proc. p.
2025 m. – 27,8 %, 2018 m. – 15,3 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Kvalifikacijos nereikalaujantis darbas“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Gamyba, techninė priežiūra“
+0,6 proc. p.
2025 m. – 0,6 %, 2018 m. – 0,0 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Gamyba, techninė priežiūra“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Pardavimai, pirkimai, rinkodara“
+13,1 proc. p.
2025 m. – 26,1 %, 2018 m. – 13,0 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Pardavimai, pirkimai, rinkodara“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Transportas, sandėliavimas, ryšiai“
−2,8 proc. p.
2025 m. – 10,2 %, 2018 m. – 13,0 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Transportas, sandėliavimas, ryšiai“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Viešbučiai, maitinimas, turizmas“
−9,1 proc. p.
2025 m. – 17,6 %, 2018 m. – 26,7 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Viešbučiai, maitinimas, turizmas“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Statyba“
+1,1 proc. p.
2025 m. – 1,1 %, 2018 m. – 0,0 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Statyba“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Administravimas, finansai, ekonomika“
−2,5 proc. p.
2025 m. – 2,8 %, 2018 m. – 5,3 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Administravimas, finansai, ekonomika“ (%), 2018–2025
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Sveikatos apsauga, farmacija“
−6,1 proc. p.
2025 m. – 2,3 %, 2018 m. – 8,4 %
Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Sveikatos apsauga, farmacija“ (%), 2018–2025
Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius
−2 176−39,0 %
2024 m. – 3 402, 2019 m. – 5 578
Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius, 2019–2024
Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius 1 000 gyventojų
−842,1 vietos / 1 000 gyv.−51,3 %
2024 m. – 798,0 vietos / 1 000 gyv., 2019 m. – 1 640 vietos / 1 000 gyv.
Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius 1 000 gyventojų (vietos / 1 000 gyv.), 2019–2024
Viešbučių ir panašių įstaigų numerių užimtumas
+8,0 proc. p.
2024 m. – 40,3 %, 2013 m. – 32,3 %
Viešbučių ir panašių įstaigų numerių užimtumas (%), 2013–2024
Viešbučių ir panašių įstaigų vietų užimtumas
+6,9 proc. p.
2024 m. – 31,7 %, 2013 m. – 24,8 %
Viešbučių ir panašių įstaigų vietų užimtumas (%), 2013–2024
Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius
−42 418−20,1 %
2024 m. – 168 527, 2020 m. – 210 945
Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius, 2020–2024
Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui
−21,0 nakv. / gyventoją−34,7 %
2024 m. – 39,5 nakv. / gyventoją, 2020 m. – 60,6 nakv. / gyventoją
Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui (nakv. / gyventoją), 2020–2024
Užsienyje gyvenančių turistų nakvynių dalis
+1,4 proc. p.
2022 m. – 8,3 %, 2020 m. – 6,9 %
Užsienyje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2022
Vokietijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis
−0,1 proc. p.
2023 m. – 3,0 %, 2020 m. – 3,1 %
Vokietijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2023
Lenkijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis
+0,8 proc. p.
2024 m. – 1,3 %, 2020 m. – 0,5 %
Lenkijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2024
Baltarusijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis
+0,6 proc. p.
2024 m. – 0,7 %, 2020 m. – 0,1 %
Baltarusijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2024
Jungtinėje Karalystėje gyvenančių turistų nakvynių dalis
+0,9 proc. p.
2024 m. – 1,1 %, 2020 m. – 0,2 %
Jungtinėje Karalystėje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2024
JAV gyvenančių turistų nakvynių dalis
+0,6 proc. p.
2024 m. – 0,6 %, 2020 m. – 0,0 %
JAV gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2024
Latvijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis
+0,4 proc. p.
2024 m. – 1,1 %, 2022 m. – 0,7 %
Latvijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2022–2024
Ukrainoje gyvenančių turistų nakvynių dalis
+0,3 proc. p.
2023 m. – 0,3 %, 2020 m. – 0,0 %
Ukrainoje gyvenančių turistų nakvynių dalis (%), 2020–2023
Nakvynių viešbučiuose ir svečių namuose dalis
+16,2 proc. p.
2024 m. – 41,0 %, 2020 m. – 24,8 %
Nakvynių viešbučiuose ir svečių namuose dalis (%), 2020–2024
Nakvynių nakvynės namuose ir apartamentų kompleksuose dalis
−3,5 proc. p.
2024 m. – 13,6 %, 2020 m. – 17,1 %
Nakvynių nakvynės namuose ir apartamentų kompleksuose dalis (%), 2020–2024
Nakvynių privačiame apgyvendinimo sektoriuje (individualūs teikėjai) dalis
−8,4 proc. p.
2023 m. – 30,2 %, 2020 m. – 38,6 %
Nakvynių privačiame apgyvendinimo sektoriuje (individualūs teikėjai) dalis (%), 2020–2023
Nakvynių poilsio namuose dalis
+4,0 proc. p.
2024 m. – 22,2 %, 2020 m. – 18,2 %
Nakvynių poilsio namuose dalis (%), 2020–2024
Nakvynių kempinguose dalis
+0,8 proc. p.
2024 m. – 2,1 %, 2020 m. – 1,3 %
Nakvynių kempinguose dalis (%), 2020–2024
Eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, skaičius savivaldybėje
−4−50,0 %
2025 m. – 4, 2013 m. – 8
Eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, skaičius savivaldybėje, 2013–2025
Eismo įvykių su nukentėjusiais žmonėmis 10 000 gyventojų (metinis vidurkis)
+2,3+21,3 %
2025 m. – 13,3, 2019 m. – 11,0
Eismo įvykių su nukentėjusiais žmonėmis 10 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2019–2025
Eismo įvykiuose sužeistų žmonių 10 000 gyventojų (metinis vidurkis)
+1,4+9,5 %
2025 m. – 16,2, 2019 m. – 14,8
Eismo įvykiuose sužeistų žmonių 10 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2019–2025
Eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius savivaldybėje per 5 metus
+2
2025 m. – 2, 2017 m. – 0
Eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius savivaldybėje per 5 metus, 2017–2025
Eismo įvykiuose žuvusiųjų 100 000 gyventojų per metus
+9,8
2025 m. – 9,8, 2019 m. – 0,0
Eismo įvykiuose žuvusiųjų 100 000 gyventojų per metus, 2019–2025
Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo pėsčiasis, dalis
−6,9 proc. p.
2025 m. – 14,8 %, 2017 m. – 21,7 %
Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo pėsčiasis, dalis (%), 2017–2025
Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkas, motociklininkas, mopedo ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, dalis
+11,5 proc. p.
2025 m. – 59,3 %, 2017 m. – 47,8 %
Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkas, motociklininkas, mopedo ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, dalis (%), 2017–2025
Tamsiuoju paros metu įvykusių eismo įvykių dalis
−5,6 proc. p.
2025 m. – 7,4 %, 2017 m. – 13,0 %
Tamsiuoju paros metu įvykusių eismo įvykių dalis (%), 2017–2025
Eismo įvykių, kuriuose kaltininkas buvo neblaivus, dalis
0,0 proc. p.
2025 m. – 0,0 %, 2017 m. – 0,0 %
Eismo įvykių, kuriuose kaltininkas buvo neblaivus, dalis (%), 2017–2025
Policijos užregistruotų įvykių skaičius savivaldybėje
−18−1,6 %
2025 m. – 1 076, 2019 m. – 1 094
Policijos užregistruotų įvykių skaičius savivaldybėje, 2019–2025
Policijos užregistruotų įvykių 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
−159,5−35,2 %
2025 m. – 293,4, 2021 m. – 452,8
Policijos užregistruotų įvykių 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2021–2025
Policijos užregistruotų įvykių, pažymėtų kaip nusikalstama veika, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
−3,32−52,8 %
2025 m. – 2,97, 2021 m. – 6,29
Policijos užregistruotų įvykių, pažymėtų kaip nusikalstama veika, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2021–2025
Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Turtinė veika“ (vagystės, plėšimai, turto sugadinimai), 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
−5,36−21,0 %
2025 m. – 20,15, 2023 m. – 25,51
Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Turtinė veika“ (vagystės, plėšimai, turto sugadinimai), 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2023–2025
Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Nusikaltimai asmeniui“, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
−5,64−24,9 %
2025 m. – 17,03, 2023 m. – 22,67
Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Nusikaltimai asmeniui“, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2023–2025
Policijos užregistruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
+0,81+16,0 %
2025 m. – 5,86, 2021 m. – 5,05
Policijos užregistruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2021–2025
Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Viešosios tvarkos pažeidimai“, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
−17,27−19,5 %
2025 m. – 71,23, 2022 m. – 88,50
Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Viešosios tvarkos pažeidimai“, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2022–2025
Policijos užregistruotų įvykių, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis)
+1,64+95,3 %
2025 m. – 3,36, 2023 m. – 1,72
Policijos užregistruotų įvykių, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis), 2023–2025
Oficialios maudyklos
0
2023 m. – 4, 2021 m. – 4
Oficialios maudyklos, 2021–2023
Maudyklos, kurių vandens kokybė puiki (klasifikuotų dalis)
0,0 proc. p.
2023 m. – 100 %, 2021 m. – 100 %
Maudyklos, kurių vandens kokybė puiki (klasifikuotų dalis) (%), 2021–2023
Maudyklos, kurių vandens kokybė pakankama arba bloga (klasifikuotų dalis)
0,0 proc. p.
2023 m. – 0 %, 2021 m. – 0 %
Maudyklos, kurių vandens kokybė pakankama arba bloga (klasifikuotų dalis) (%), 2021–2023
Žarninių lazdelių (E. coli) mediana per maudymosi sezoną
−1 KSV/100 ml−50,0 %
2023 m. – 1 KSV/100 ml, 2021 m. – 2 KSV/100 ml
Žarninių lazdelių (E. coli) mediana per maudymosi sezoną (KSV/100 ml), 2021–2023
Žarninių enterokokų mediana per maudymosi sezoną
−2 KSV/100 ml−66,7 %
2023 m. – 1 KSV/100 ml, 2021 m. – 3 KSV/100 ml
Žarninių enterokokų mediana per maudymosi sezoną (KSV/100 ml), 2021–2023
Kietosios dalelės KD2,5 (metų vidurkis)
−2,3 µg/m³−26,1 %
2024 m. – 6,5 µg/m³, 2018 m. – 8,8 µg/m³
Kietosios dalelės KD2,5 (metų vidurkis) (µg/m³), 2018–2024
Azoto dioksidas NO₂ (metų vidurkis)
0,0 µg/m³
2024 m. – 0,7 µg/m³, 2018 m. – 0,7 µg/m³
Azoto dioksidas NO₂ (metų vidurkis) (µg/m³), 2018–2024
Ozonas O₃ (paros didžiausių 8 val. vidurkių 93,2 procentilis)
−9 µg/m³−8,5 %
2024 m. – 102 µg/m³, 2018 m. – 111 µg/m³
Ozonas O₃ (paros didžiausių 8 val. vidurkių 93,2 procentilis) (µg/m³), 2018–2024
Dirbtinių paviršių dalis (užstatymas, pramonė, transportas)
−0,1 proc. p.
2018 m. – 2,3 %, 2000 m. – 2,4 %
Dirbtinių paviršių dalis (užstatymas, pramonė, transportas) (%), 2000–2018
Žemės ūkio naudmenų dalis (laukai, sodai, ganyklos)
0,0 proc. p.
2018 m. – 0,3 %, 2000 m. – 0,3 %
Žemės ūkio naudmenų dalis (laukai, sodai, ganyklos) (%), 2000–2018
Miškų dalis (lapuočių, spygliuočių, mišrūs)
−3,3 proc. p.
2018 m. – 57,0 %, 2000 m. – 60,3 %
Miškų dalis (lapuočių, spygliuočių, mišrūs) (%), 2000–2018
Atvirų gamtinių plotų dalis (viržynai, krūmynai, natūralios pievos, plika uoliena, ledynai)
+3,5 proc. p.
2018 m. – 40,2 %, 2000 m. – 36,7 %
Atvirų gamtinių plotų dalis (viržynai, krūmynai, natūralios pievos, plika uoliena, ledynai) (%), 2000–2018
Šlapynių dalis (pelkės, durpynai)
0,0 proc. p.
2018 m. – 0,1 %, 2000 m. – 0,1 %
Šlapynių dalis (pelkės, durpynai) (%), 2000–2018
Vandens paviršių dalis (upės, ežerai, rezervuarai, lagūnos)
0,0 proc. p.
2018 m. – 0,2 %, 2000 m. – 0,2 %
Vandens paviršių dalis (upės, ežerai, rezervuarai, lagūnos) (%), 2000–2018
Užstatytos teritorijos dalis nuo viso ploto
+0,2 proc. p.
2020 m. – 0,4 %, 1975 m. – 0,2 %
Užstatytos teritorijos dalis nuo viso ploto (%), 1975–2020
Ligoninių lovos savivaldybėje (stacionaro lovų skaičius)
+4 lovų+40,0 %
2023 m. – 14 lovų, 2001 m. – 10 lovų
Ligoninių lovos savivaldybėje (stacionaro lovų skaičius) (lovų), 2001–2023
Ligoninių lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų
−0,1 lovų / 1 000 gyv.−2,8 %
2023 m. – 3,4 lovų / 1 000 gyv., 2015 m. – 3,5 lovų / 1 000 gyv.
Ligoninių lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų (lovų / 1 000 gyv.), 2015–2023
Aktyvaus gydymo lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų
0,0 lovų / 1 000 gyv.
2023 m. – 0,0 lovų / 1 000 gyv., 2015 m. – 0,0 lovų / 1 000 gyv.
Aktyvaus gydymo lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų (lovų / 1 000 gyv.), 2015–2023
Stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos (ligoninės)
0 įstaigų
2023 m. – 1 įstaigų, 2001 m. – 1 įstaigų
Stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos (ligoninės) (įstaigų), 2001–2023
Hospitalizacijos per metus savivaldybės ligoninėse
−6 hospitalizacijų−11,3 %
2023 m. – 47 hospitalizacijų, 2001 m. – 53 hospitalizacijų
Hospitalizacijos per metus savivaldybės ligoninėse (hospitalizacijų), 2001–2023
Mirtingumas (mirusiųjų 1 000 gyventojų)
−4,5 ‰−40,5 %
2025 m. – 6,6 ‰, 1994 m. – 11,1 ‰
Mirtingumas (mirusiųjų 1 000 gyventojų) (‰), 1994–2025
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšeliai-darželiai, darželiai-mokyklos)
−1−50,0 %
2025 m. – 1, 2010 m. – 2
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšeliai-darželiai, darželiai-mokyklos), 2010–2025
Bendrojo ugdymo mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos, gimnazijos)
+1+50,0 %
2025 m. – 3, 2010 m. – 2
Bendrojo ugdymo mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos, gimnazijos), 2010–2025
Profesinio mokymo įstaigos
0
2025 m. – 0, 2010 m. – 0
Profesinio mokymo įstaigos, 2010–2025
Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (muzikos, meno, sporto ir kt.)
0
2025 m. – 2, 2010 m. – 2
Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (muzikos, meno, sporto ir kt.), 2010–2025
Gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos įvykiai (gaisrai, gelbėjimo darbai ir kiti) 1 000 gyventojų
−14,5 / 1 000 gyv.−51,4 %
2025 m. – 13,7 / 1 000 gyv., 2015 m. – 28,2 / 1 000 gyv.
Gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos įvykiai (gaisrai, gelbėjimo darbai ir kiti) 1 000 gyventojų (/ 1 000 gyv.), 2015–2025
Gaisrų skaičius
+1+14,3 %
2025 m. – 8, 2015 m. – 7
Gaisrų skaičius, 2015–2025
Gaisrų skaičius 1 000 gyventojų
−0,7 / 1 000 gyv.−26,8 %
2025 m. – 1,8 / 1 000 gyv., 2015 m. – 2,5 / 1 000 gyv.
Gaisrų skaičius 1 000 gyventojų (/ 1 000 gyv.), 2015–2025
Neringos savivaldybė: gyventojų skaičiaus kitimas
Gyventojų skaičius, 2015–2025
Palyginti dvejus metus
Neringos savivaldybė: 2015 m. gyventojų skaičius buvo 2 840, 2025 m. – 4 451.
| Metai | Gyventojų skaičius |
|---|---|
| 2020 | 3 482 |
| 2021 | 3 609 |
| 2022 | 3 903 |
| 2023 | 4 090 |
| 2024 | 4 263 |
| 2025 | 4 451 |
Neringos savivaldybė žemėlapyje
Kaimyninės savivaldybės
- Klaipėdos miesto savivaldybė18 km · 160 885
- Klaipėdos rajono savivaldybė24 km · 69 256
- Šilutės rajono savivaldybė33 km · 38 181
- Kretingos rajono savivaldybė40 km · 37 425
- Palangos miesto savivaldybė40 km · 18 551
- Rietavo savivaldybė56 km · 7 048
- Plungės rajono savivaldybė61 km · 32 764
- Šilalės rajono savivaldybė68 km · 20 530
Klaipėdos apskritis: visos savivaldybės
Panašaus dydžio savivaldybės
Neringos savivaldybė: saulė ir temperatūros
Saulės energijos gamyba per metus
1 041kWh
1 kWp elektrinei, pasvirusiai 41° kampu
Šilčiausias mėnuo
19,0°C
liepa
Šalčiausias mėnuo
−0,7°C
sausis
Našiausias mėnuo
150kWh
gegužė
Mėnesio saulėtumas (kWh/m²)Vidutinė temperatūra (°C)
Saulės elektrinės skaičiuoklė: Neringos savivaldybė
Orientacinė gamyba, metinis sutaupymas ir atsipirkimo laikas: Neringos savivaldybė. Spustelėkite „Pritaikyti skaičiavimą“ ir įveskite savo skaičius: rezultatai atnaujinami rašant.
Gamyba per metus
5 210kWh
Sutaupoma per metus
720 €
Elektrinės kaina
6 000 €
Atsipirkimo laikas
8,3metų
Šie skaičiai yra apytiksliai vertinimai, skirti tik orientacijai.
Pritaikyti skaičiavimą
Skaičiavimo prielaidos
- Gamyba: 1 041 kWh vienam kWp per metus, moduliai nukreipti į pietus ir pakreipti 41° kampu.
- Elektros kaina 2026 m.: 0,216 €/kWh, įskaitant visus mokesčius (šalies vidurkis namų ūkiui, per metus suvartojančiam nuo 2 500 iki 5 000 kWh).
- Vietoje sunaudotos elektros (pradžioje 40 % gamybos) nereikia pirkti iš tinklo; likusi dalis parduodama už 40 % pirkimo kainos.
- Elektrinės kaina: pradžioje 1 200 € už kWp, orientacinė vertė, kurią verta pakeisti pasiūlymo kaina.
- Neįskaičiuota parama, elektros kainos pokyčiai, priežiūra ir modulių gamybos mažėjimas laikui bėgant.
- Orientacinis vertinimas, kuris nepakeičia projekto ar įrengėjo pasiūlymo.
| Mėnuo | Saulėtumas | Temperatūra |
|---|---|---|
| sausis | 14 | −0,7 |
| vasaris | 30 | −0,7 |
| kovas | 76 | 2,1 |
| balandis | 127 | 7,1 |
| gegužė | 174 | 12,4 |
| birželis | 183 | 16,7 |
| liepa | 173 | 19,0 |
| rugpjūtis | 137 | 18,6 |
| rugsėjis | 93 | 14,7 |
| spalis | 46 | 9,6 |
| lapkritis | 16 | 5,4 |
| gruodis | 9 | 1,9 |
Klimatas pagal mėnesius: Neringos savivaldybė
Įvertinti mėnesių vidurkiai per laikotarpį 1991–2020.
Šilčiausias mėnuo
18,1°C
rugpjūtis
Šalčiausias mėnuo
−0,6°C
vasaris
Lietingiausias mėnuo
110mm
spalis
Vidutinė temperatūraSkirtumas tarp minimalios ir maksimaliosKrituliai
Rodyti reikšmes pagal mėnesius
| Mėnuo | Vidutinė temperatūra (°C) | Minimali temperatūra (°C) | Maksimali temperatūra (°C) | Krituliai (mm) |
|---|---|---|---|---|
| sausis | −0,5 | −1,9 | 0,8 | 67 |
| vasaris | −0,6 | −2,1 | 0,8 | 52 |
| kovas | 1,5 | −0,1 | 3,2 | 45 |
| balandis | 6,1 | 3,8 | 8,3 | 38 |
| gegužė | 11,1 | 8,7 | 13,4 | 43 |
| birželis | 15,1 | 12,9 | 17,1 | 63 |
| liepa | 18,0 | 15,9 | 19,8 | 79 |
| rugpjūtis | 18,1 | 16,1 | 20,0 | 98 |
| rugsėjis | 14,3 | 12,5 | 16,1 | 92 |
| spalis | 9,3 | 7,8 | 10,8 | 110 |
| lapkritis | 5,0 | 3,8 | 6,2 | 92 |
| gruodis | 1,7 | 0,3 | 3,0 | 80 |
| Metai | 8,3 | 6,5 | 10,0 | 859 |
Analizės, kuriose figūruoja Neringos savivaldybė
Kur Lietuvoje gyventojų daugėja ir kur mažėjaPer dešimt metų bendras šalies gyventojų skaičius beveik nepakito, tačiau šis stabilumas slepia ryškius skirtumus tarp vietovių. Kelios savivaldybės šalia didžiųjų miestų ir prie jūros greitai padidino gyventojų skaičių, o tipinė savivaldybė neteko pastebimos dalies savo gyventojų. Šioje analizėje stebimi augimas ir nuostoliai ir klausiama, ką jie atskleidžia apie tai, kur žmonės renkasi gyventi.Švelnus pajūris, šalčio apimti šiaurės rytai: klimato žemėlapisLietuva – nedidelė ir daugiausia lygi šalis, tačiau jos klimatas nuo vienos savivaldybės iki kitos pastebimai kinta. Baltijos pakrantėje žiemos švelnios ir drėgnos, šiaurės rytuose ilgai trunka šalnos ir didesnė kritulių dalis iškrenta sniegu, o pietuose vasaros šilčiausios. Šioje analizėje remiamasi ilgalaikėmis klimato normomis, kad būtų matyti, kokie dideli iš tikrųjų yra šie skirtumai.Kur Lietuvoje sutelktos nakvynėsAbsoliučiais skaičiais daugiausia nakvynių sulaukia sostinė. Skaičiuojant vienam gyventojui, vaizdas apsiverčia: kelios mažos gydomųjų kurortų ir pajūrio savivaldybės išsiskiria visai kitokiu mastu nei likusi šalies dalis. Analizėje lyginame apimtis, intensyvumą, kambarių ir lovų pasiūlą, viešbučių užimtumą ir apgyvendinimo tipų struktūrą.
Dažniausiai užduodami klausimai
Neringos savivaldybė: koks gyventojų skaičius?
Neringos savivaldybė: gyventojų skaičius – 4 451 (2025 m.). Pagal gyventojų skaičių savivaldybė užima 59-ą vietą iš 60 savivaldybių.
Neringos savivaldybė: koks plotas?
Neringos savivaldybė: plotas – 90,0 km², gyventojų tankis – 50 gyv./km².
Neringos savivaldybė: ar gyventojų skaičius auga?
Neringos savivaldybė: 2015–2025 m. gyventojų skaičius pasikeitė nuo 2 840 iki 4 451 (+56,7 %).
Kur yra Neringos savivaldybė?
Neringos savivaldybė yra apskrityje: Klaipėdos apskritis. Platuma 55,556, ilguma 21,117.
Neringos savivaldybė: kokia rodiklio „Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis“ reikšmė?
Neringos savivaldybė: rodiklio „Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis“ reikšmė (2025) – 8,6 %; šalies mediana – 12,4 %. Pagal šį rodiklį savivaldybė užima 60-ą vietą iš 60 savivaldybių.
Neringos savivaldybė: kokia rodiklio „Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų“ reikšmė?
Neringos savivaldybė: rodiklio „Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų“ reikšmė (2024) – 48,3 vnt.; šalies mediana – 0,7 vnt. Pagal šį rodiklį savivaldybė užima 1-ą vietą iš 60 savivaldybių.
Neringos savivaldybė: kiek energijos pagamina saulės elektrinė?
Neringos savivaldybė: į pietus nukreipta, 41° kampu pasvirusi 1 kWp galios elektrinė per metus pagamina apie 1 041 kWh.
Neringos savivaldybė: kokios savivaldybės yra šalia?
Neringos savivaldybė: artimiausi kaimynai – Klaipėdos miesto savivaldybė (18 km), Klaipėdos rajono savivaldybė (24 km), Šilutės rajono savivaldybė (33 km), Kretingos rajono savivaldybė (40 km), Palangos miesto savivaldybė (40 km).
Herbas: Viešo naudojimo kūrinys, Wikimedia Commons. Herbai ir vėliavos pateikiami tik atpažinimui; svetainė nesusijusi su jokia valdžios institucija.
