Kur Lietuvoje gyventojų daugėja ir kur mažėja

Bendras šalies rodiklis slepia skirtumus

Šalies mastu gyventojų skaičius per dešimt metų pakito −1,2 %, ir tai atrodo kaip stabilumas. Tačiau po šiuo rodikliu slypi visai kitoks vaizdas: medianinė savivaldybė rodo pokytį −11,1 %, todėl tipinės vietovės gyventojų skaičius yra aiškiai mažesnis nei prieš dešimtmetį.

Šį skirtumą tarp šalies rodiklio ir tipinės vietovės paaiškinti nesunku. Kelios savivaldybės greitai padidino gyventojų skaičių, o kadangi kai kurios iš jų yra tarp daugiausia gyventojų turinčių, jų prieaugis kompensuoja nuostolius, išsibarsčiusius tarp daugybės mažesnių. Neringos savivaldybė pirmauja lentelėje – pokytis siekia +56,7 %, o žemiau pateiktame paveiksle išvardytos dešimt vietovių, kuriose pokytis didžiausias.

Interpretuojant šiuos procentus, svarbu ir vietovės dydis. Vilniaus miesto savivaldybė: gyventojų skaičius – 607 404, gerokai daugiau nei 4 451 (Neringos savivaldybė), todėl sostinėje fiksuotas +13,1 % pokytis paliečia kur kas daugiau žmonių nei pajūryje fiksuotas +56,7 % pokytis.

Juosta aplink didžiuosius miestus

Ryškiausias šios lentelės dėsningumas – geografinis. Kiekvienas iš trijų didžiausių miestų turi rajono savivaldybę, esančią aplink jį arba šalia, ir kiekvienoje poroje rajonas augo greičiau nei miestas.

Imkime antrą pagal dydį miestą – Kauno miesto savivaldybė: jo gyventojų skaičiaus pokytis yra +0,3 %, tai beveik nulis. Aplink jį esanti Kauno rajono savivaldybė rodo +26,6 %. Tas pats skirtumas matyti ir prie uostamiesčio, kur Klaipėdos rajono savivaldybė pasiekia +36,7 %, palyginti su +2,2 % (Klaipėdos miesto savivaldybė), taip pat aplink sostinę, kur Vilniaus rajono savivaldybė pasiekia +16,8 %, palyginti su +13,1 % (Vilniaus miesto savivaldybė).

Dvi kitos savivaldybės šalia sostinės, Trakų rajono savivaldybė ir Elektrėnų savivaldybė, taip pat patenka į augimo lentelę, su pokyčiais atitinkamai +5,5 % ir +3,3 %. Jos yra toje pačioje apskrityje kaip ir sostinė, o tai patvirtina, kad augimas toli išeina už miesto ribų.

Dalį paaiškinimo sudaro jaunos šeimos. Rajono savivaldybėje, esančioje šalia uostamiesčio, vaikai sudaro 17,5 % gyventojų – tai didžiausia dalis šalyje. Toliau eina rajono savivaldybė aplink antrą pagal dydį miestą su 17,0 %, palyginti su 12,4 % – tokią dalį rodo medianinė savivaldybė. Žemiau esančiame palyginime miestai ir jų rajonai sustatyti greta.

Pajūrio augimas ir regioniniai miestai

Pajūris pateikia ir kitų stebinančių skaičių. Neringos savivaldybė – 1-a vieta iš 60: pokytis siekia +56,7 %, o gyventojų skaičius čia tik 4 451. Kurortinė Palangos miesto savivaldybė rodo +19,6 %. Kurortuose deklaruotų gyventojų skaičius gali didėti, kai vasarnamiai tampa nuolatinėmis gyvenamosiomis vietomis arba kai sezoniniai darbuotojai įsikuria visam laikui; šie skaičiai fiksuoja gyventojus, o ne jų persikėlimo priežastis.

Šalies gilumoje kai kurie regionų miestai laikosi geriau nei juos supanti kaimo vietovė. Šiaulių miesto savivaldybė rodo pokytį +7,7 %, o ją supanti rajono savivaldybė – −3,9 %. Palyginti su juostomis aplink tris didžiuosius miestus, tai vis dar kukli reikšmė, tačiau tai miestas, kuris išlaiko gyventojus, nors jo apylinkės juos praranda.

Toli nuo didžiųjų miestų – nuolatiniai nuostoliai

Kitur judėjimas dažniausiai vyksta priešinga kryptimi. Pagėgių savivaldybė užfiksavo pokytį −20,9 %, Ignalinos rajono savivaldybė – −20,4 %, o Skuodo rajono savivaldybė – −19,6 %. Toliau reitinge seka Kelmės rajono savivaldybė su −19,5 %, Lazdijų rajono savivaldybė su −19,3 % ir Pakruojo rajono savivaldybė su −19,2 %. Žemiau pateiktame paveiksle išvardytos dešimt vietovių, kuriose pokytis mažiausias. Jos išsidėsčiusios keliose apskrityse – nuo vakarinės sienos iki šiaurės rytų – ir beveik visos yra toli nuo trijų didžiųjų miestų.

Šis dėsningumas yra ne tik vietinis, bet ir regioninis. Utenos apskritis – visose savivaldybėse gyventojų skaičius sumažėjo; net geriausias rezultatas, −7,5 % (Visagino savivaldybė), yra neigiamas. Panevėžio apskritis – tas pats vaizdas: geriausias rezultatas yra −5,4 % (Panevėžio rajono savivaldybė).

Priežasčių lentelė nerodo, tačiau apie jas leidžia spręsti amžiaus statistika. Medianinė savivaldybė turi gimstamumo rodiklį 5,6 ‰ ir mirtingumo rodiklį 15,6 ‰, todėl mirčių yra daugiau nei gimimų dar prieš įskaičiuojant žmonių judėjimą.

Procentus verta skaityti atsargiai

Procentus reikia vertinti atsargiai abiejuose lentelės galuose. Maža savivaldybė gali pasikeisti keliais procentiniais punktais, kai atvyksta ar išvyksta nedidelė gyventojų grupė, o svarbios ir ribos: šeima, persikelianti iš miesto į gretimą rajono savivaldybę, lieka toje pačioje miesto teritorijoje, bet skaičiuojama kaip išvykusi iš vienos vietovės ir atvykusi į kitą.

Protingas būdas skaityti lentelę – žiūrėti kartu į dvi skiltis, procentinį pokytį ir gyventojų skaičių, kuriam jis taikomas, o paskui palyginti kiekvieną rajono savivaldybę su miestu, kurį ji supa. Žemiau pateiktos nuorodos veda į visą gyventojų skaičiaus pokyčių reitingą ir į apskričių puslapius, kuriuose kaimynines savivaldybes galima palyginti greta.