Švelnus pajūris, šalčio apimti šiaurės rytai: klimato žemėlapis

Žiema piešia žemėlapį

1991-2020 laikotarpio klimato normos apibūdina šalį, kurioje jūra žiemos sąlygas formuoja kur kas labiau nei vasaros. Žemiausią šalčiausio mėnesio vidutinę temperatūrą, −4,3 °C, turi Švenčionių rajono savivaldybė, o aukščiausią, −0,6 °C, – Neringos savivaldybė. Šilčiausio mėnesio kraštutinės reikšmės – vos 17,4 °C ir 19,1 °C, todėl žiemą klimatas skiriasi gerokai labiau nei vasarą.

Šalnos pasiskirsto panašiai. Mažiausią šalnų dienų per metus skaičių, 65, turi Neringos savivaldybė, o didžiausią, 126, – Švenčionių rajono savivaldybė. Tarp šių kraštutinumų sostinė Vilniaus miesto savivaldybė per metus turi šalnų dienų: 113, tai daugiau nei uostamiestis Klaipėdos miesto savivaldybė, kuriame jų yra 85. Šalies gilumoje esanti Kauno miesto savivaldybė turi šalnų dienų: 105.

Žemiau pateiktame grafike išvardytos dešimt savivaldybių, kuriose šalnų dienų daugiausia. Sąraše vyrauja vienos apskrities savivaldybės (Utenos apskritis), taip pat sostinę supančios savivaldybės ir regioninis centras Šiaulių miesto savivaldybė, kuris pats pateko į sąrašą.

Šildymo poreikiai ir reljefas

Šildymo laipsnio dienos vienu skaičiumi išreiškia šalto sezono trukmę ir atšiaurumą. Didžiausią reikšmę, 4 148, turi Zarasų rajono savivaldybė, mažiausią, 3 530, – Neringos savivaldybė, o medianinė savivaldybė turi 3 884.

Padėtis svarbi ne taip, kaip rodytų vien atstumas iki sostinės. Regioninis centras Šiaulių miesto savivaldybė turi daugiau šildymo laipsnio dienų nei sostinė Vilniaus miesto savivaldybė: 4 076 palyginti su 3 923, nors yra toliau į vakarus. Uostamiestis Klaipėdos miesto savivaldybė turi tik 3 580. Per visus metus vidutinė temperatūra siekia 8,3 °C (Klaipėdos miesto savivaldybė), 7,4 °C (Vilniaus miesto savivaldybė) ir 6,7 °C (Zarasų rajono savivaldybė), palyginti su 7,5 °C: tiek turi medianinė savivaldybė.

Aukštis virš jūros lygio paaiškina dalį vaizdo, bet tik nedidelę dalį, nes čia nėra nieko, kas primintų kalnų grandinę. Didžiausią vidutinį aukštį, 176 m, turi Šalčininkų rajono savivaldybė, mažiausią, 12 m, – Palangos miesto savivaldybė. Aukštesnės vietovės yra šalies gilumoje ir rytuose, toli nuo švelninančios jūros įtakos.

Taigi žemėlapį formuoja du veiksniai: atstumas iki Baltijos jūros ir, mažesniu mastu, aukštis. Pajūrio juosta turi švelniausias žiemas, šalies vidus tampa šaltesnis judant į rytus, o šiaurės rytuose šaltasis sezonas trunka ilgiausiai.

Lietų ir sniegą atneša jūra

Metiniais krituliais pirmauja pajūris. Didžiausią metinį kritulių kiekį, 860 mm, gauna Neringos savivaldybė, mažiausią, 605 mm, – Joniškio rajono savivaldybė. Grafike žemiau pateikta dešimt savivaldybių, kuriose iškrenta daugiausia kritulių; jos telkiasi šalies vakaruose.

Žiemą jūros poveikis matomas ryškiausiai. Kritulių kiekis nuo gruodžio iki vasario svyruoja nuo 109 mm iki 200 mm: mažiausią kiekį gauna Joniškio rajono savivaldybė, didžiausią – Neringos savivaldybė. Vasarą skirtumas blėsta: kiekiai svyruoja tik nuo 212 mm iki 251 mm.

Skiriasi ir tai, kas krenta iš dangaus. Sniego dalis metiniuose krituliuose: Neringos savivaldybė – 11 %, Klaipėdos miesto savivaldybė – 13 %, o Ignalinos rajono savivaldybė – jau 21 %, Zarasų rajono savivaldybė – 20 %.

Vasaros šiluma – pietuose

Vasarą žemėlapis apsiverčia. Aukščiausią šilčiausio mėnesio vidutinę temperatūrą, 19,1 °C, turi Druskininkų savivaldybė, žemiausią, 17,4 °C, – Telšių rajono savivaldybė. Skirtumas mažesnis nei žiemą, bet vis dar skiria pietus nuo šiaurės vakarų.

Vėsinimo laipsnio dienos, kuriose susumuojama šiluma virš komforto ribos, pasakoja panašią istoriją. Didžiausią reikšmę, 18, turi Druskininkų savivaldybė, palyginti su 10: tiek turi medianinė savivaldybė. Absoliučiais dydžiais skaičiai lieka nedideli, o tai būdinga vėsiam vidutinių platumų klimatui.

Klimato normas reikia skaityti atsargiai

Normos yra kiekvienos savivaldybės įverčiai, todėl nedidelių skirtumų nereikėtų pervertinti. Savivaldybės, turinčios tą pačią reikšmę arba besiskiriančios vos laipsnio dalimi, iš esmės lygiavertės, todėl jų tarpusavio eilė mažai ką pasako. Svarbūs dideli skirtumai: pajūris ir šalies vidus, pietūs ir šiaurės vakarai.

Šie dėsningumai ir iš metų į metus keičiasi mažai, nes atspindi geografiją. Šalta žiema ar karšta vasara visų savivaldybių rodiklius pakreipia ta pačia kryptimi, o tvarka tarp pajūrio, sostinės regiono ir šiaurės rytų išlieka beveik ta pati. Žemiau esančios nuorodos veda į pilnus reitingus ir į apskričių puslapius, kuriuose galima palyginti gretimas savivaldybes.