Lietuvos savivaldybių reitingai
Savivaldybių palyginimas pagal reitingus (reitingų – 247, savivaldybių – 60): gyventojai, būstas, ekonomika, energetika ir daugiau.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (607 404), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (4 101). Gyventojų tankis: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (1 936 gyv./km²), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (8,9 gyv./km²). Plotas: pirmauja Varėnos rajono savivaldybė (2 218 km²), paskutinė vieta – Alytaus miesto savivaldybė (45,0 km²). Gyventojų skaičiaus pokytis per 10 metų: pirmauja Neringos savivaldybė (+56,7 %), paskutinė vieta – Pagėgių savivaldybė (−20,9 %). Aukštis virš jūros lygio: pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (256 m), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (1 m). Jaunesnių nei 15 m. gyventojų dalis: pirmauja Klaipėdos rajono savivaldybė (17,5 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (8,6 %). 65 m. ir vyresnių gyventojų dalis: pirmauja Visagino savivaldybė (29,2 %), paskutinė vieta – Klaipėdos rajono savivaldybė (14,4 %). Moterų dalis: pirmauja Birštono savivaldybė (55,7 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (48,8 %). Medianinis gyventojų amžius: pirmauja Visagino savivaldybė (53,0 m.), paskutinė vieta – Klaipėdos rajono savivaldybė (39,0 m.). Gimstamumas (gimusių 1 000 gyventojų): pirmauja Kauno rajono savivaldybė (9,5 ‰), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (4,3 ‰). Urbanizacijos laipsnis (1 miestas, 2 miestelis ar priemiestis, 3 kaimo vietovė): pirmauja Akmenės rajono savivaldybė (3), paskutinė vieta – Vilniaus miesto savivaldybė (1).
Energetika
Vėjo jėgainių skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Kelmės rajono savivaldybė (82), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0). Vėjo jėgainių skaičius 100 km² (OpenStreetMap): pirmauja Pagėgių savivaldybė (13,0 100 km²), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 100 km²). Saulės elektrinių užimamas plotas (OpenStreetMap): pirmauja Klaipėdos rajono savivaldybė (388,6 ha), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 ha).
Klimatas
Vidutinė metinė oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (8,3 °C), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (6,8 °C). Sausio mėnesio vidutinė oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (−0,5 °C), paskutinė vieta – Švenčionių rajono savivaldybė (−4,1 °C). Liepos mėnesio vidutinė oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Druskininkų savivaldybė (18,8 °C), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (17,5 °C). Kritulių kiekis per metus (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (860 mm), paskutinė vieta – Joniškio rajono savivaldybė (604 mm). Dienų per metus, kai iškrito bent 1 cm sniego (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (31 d.), paskutinė vieta – Palangos miesto savivaldybė (19 d.). Šildymo laipsnio dienos, 18 °C (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (4 133 °C·d), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (3 520 °C·d). Vidutinės metinės temperatūros pokytis: 1991–2020 m. palyginti su 1951–1980 m. (įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (1,6 °C), paskutinė vieta – Vilkaviškio rajono savivaldybė (1,2 °C). Vidutinis debesuotumas (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (72 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (66 %). Giedrų dienų per metus, kai vidutinis debesuotumas buvo mažesnis nei 20 % (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (32 d.), paskutinė vieta – Rokiškio rajono savivaldybė (24 d.). Debesuotų dienų per metus, kai vidutinis debesuotumas viršijo 80 % (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (182 d.), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (146 d.). Vidutinis santykinis oro drėgnis (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Plungės rajono savivaldybė (82 %), paskutinė vieta – Ukmergės rajono savivaldybė (78 %). Šalčio dienų per metus, kai žemiausia valandinė temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (123 d.), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (64 d.). Ledo dienų per metus, kai aukščiausia valandinė temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (60 d.), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (29 d.). Dienų per metus, kai iškrito bent 10 mm kritulių (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (23 d.), paskutinė vieta – Šiaulių rajono savivaldybė (11 d.). Didžiausias paros kritulių kiekis per metus (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (31 mm), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (24 mm). Vegetacijos laikotarpio trukmė: nuo 6 dienų su vidutine paros temperatūra virš 5 °C iki 6 dienų žemiau 5 °C (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Šilutės rajono savivaldybė (224 d.), paskutinė vieta – Ignalinos rajono savivaldybė (197 d.). Kritulių kiekis birželį, liepą ir rugpjūtį (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Vilkaviškio rajono savivaldybė (251 mm), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (212 mm). Kritulių kiekis gruodį, sausį ir vasarį (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (200 mm), paskutinė vieta – Joniškio rajono savivaldybė (109 mm). Per metus iškritusio sniego vandens ekvivalentas (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (139 mm), paskutinė vieta – Šilutės rajono savivaldybė (87 mm). Sniego dalis metiniame kritulių kiekyje (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (21 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (11 %). Dienų per metus, kai iškrito bent 5 cm sniego (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Rietavo savivaldybė (3,2 d.), paskutinė vieta – Kazlų Rūdos savivaldybė (1,3 d.). Didžiausias kritulių kiekis per 5 dienas iš eilės per metus (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (79 mm), paskutinė vieta – Joniškio rajono savivaldybė (46 mm). Vidutinė metinė dirvos temperatūra 0–7 cm gylyje (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (9,0 °C), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (7,2 °C). Dienų per metus, kai vidutinė dirvos temperatūra buvo žemesnė nei 0 °C (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (92 d.), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (14 d.). Dienų per metus, kai vidutinė dirvos temperatūra siekė bent 10 °C (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (160 d.), paskutinė vieta – Kelmės rajono savivaldybė (145 d.). Metinis saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Šilutės rajono savivaldybė (1 080 kWh/m²), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (1 006 kWh/m²). Saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui birželį, liepą ir rugpjūtį (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Šilutės rajono savivaldybė (483 kWh/m²), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (452 kWh/m²). Saulės spinduliuotės kiekis horizontaliam paviršiui gruodį, sausį ir vasarį (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Druskininkų savivaldybė (69 kWh/m²), paskutinė vieta – Biržų rajono savivaldybė (55 kWh/m²). Vidutinė didžiausia paros oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Kazlų Rūdos savivaldybė (11,4 °C), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (10,1 °C). Vidutinė mažiausia paros oro temperatūra (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (6,6 °C), paskutinė vieta – Švenčionių rajono savivaldybė (3,3 °C). Vidutinis paros temperatūros svyravimas: didžiausios ir mažiausios paros temperatūros skirtumas (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Biržų rajono savivaldybė (7,2 °C), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (3,5 °C). Vidutinis vėjo greitis 10 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (5,4 m/s), paskutinė vieta – Biržų rajono savivaldybė (3,4 m/s). Dienų per metus, kai vėjo gūsiai siekė bent 15 m/s (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Klaipėdos miesto savivaldybė (63 d.), paskutinė vieta – Kauno miesto savivaldybė (29 d.). Vidutinis vėjo greitis 100 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (7,6 m/s), paskutinė vieta – Biržų rajono savivaldybė (5,9 m/s). Vidutinis vėjo galios tankis 100 m aukštyje (1991–2020 m. norma, įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (455 W/m²), paskutinė vieta – Biržų rajono savivaldybė (191 W/m²). Vidutinė metų temperatūra (įvertis): pirmauja Klaipėdos miesto savivaldybė (8,3 °C), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (6,7 °C). Šilčiausio mėnesio vidutinė temperatūra (įvertis): pirmauja Druskininkų savivaldybė (19,1 °C), paskutinė vieta – Telšių rajono savivaldybė (17,4 °C). Šalčiausio mėnesio vidutinė temperatūra (įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (−0,6 °C), paskutinė vieta – Švenčionių rajono savivaldybė (−4,3 °C). Šalnų dienos per metus (žemiausia temperatūra žemesnė nei 0 °C, įvertis): pirmauja Švenčionių rajono savivaldybė (126), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (65). Metinis kritulių kiekis (įvertis): pirmauja Neringos savivaldybė (860 mm), paskutinė vieta – Joniškio rajono savivaldybė (605 mm). Šildymo laipsnio dienos per metus (bazė 18 °C, įvertis): pirmauja Zarasų rajono savivaldybė (4 148), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (3 530). Vėsinimo laipsnio dienos per metus (bazė 21 °C, įvertis): pirmauja Druskininkų savivaldybė (18), paskutinė vieta – Telšių rajono savivaldybė (4).
Ekonomika
Registruoti juridiniai asmenys: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (68 522), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (231). Registruoti juridiniai asmenys 1 000 gyventojų: pirmauja Neringos savivaldybė (155,3 ‰), paskutinė vieta – Vilkaviškio rajono savivaldybė (28,8 ‰). Registruotos bendrovės (be individualių įmonių): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (56 280), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (142). Registruotos bendrovės 1 000 gyventojų: pirmauja Neringos savivaldybė (117,8 ‰), paskutinė vieta – Pakruojo rajono savivaldybė (15,2 ‰). Per metus įregistruotos bendrovės 1 000 gyventojų: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (9,3 ‰), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,9 ‰). Per pastaruosius 5 metus įregistruotų bendrovių dalis: pirmauja Pasvalio rajono savivaldybė (59,0 %), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (27,1 %). Prekybos centrų (supermarketų) skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (194), paskutinė vieta – Pagėgių savivaldybė (1). Prekybos centrų (supermarketų) skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (7,5 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Panevėžio rajono savivaldybė (0,8 10 000 gyv.). Restoranai, kavinės ir barai (Overture Maps): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (1 586), paskutinė vieta – Pakruojo rajono savivaldybė (6). Restoranai, kavinės ir barai 1 000 gyventojų (Overture Maps): pirmauja Neringos savivaldybė (14,4 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Pakruojo rajono savivaldybė (0,3 1 000 gyv.). Savivaldybėje įsikūrusių perkančiųjų organizacijų skelbimai apie sudarytas viešojo pirkimo sutartis (per metus): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (4 550), paskutinė vieta – Panevėžio rajono savivaldybė (0,0). Savivaldybėje įsikūrusių perkančiųjų organizacijų skelbimai apie sudarytas viešojo pirkimo sutartis (per metus, 1 000 gyventojų): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (7,49), paskutinė vieta – Panevėžio rajono savivaldybė (0,00). Savivaldybės perkančiųjų organizacijų sudarytų viešojo pirkimo sutarčių vertė (per metus): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (4 425 M EUR), paskutinė vieta – Panevėžio rajono savivaldybė (0,00 M EUR). Statybos darbų dalis savivaldybės perkančiųjų organizacijų skelbimuose apie sudarytas sutartis: pirmauja Kalvarijos savivaldybė (60 %), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (0 %). Perkančiosios organizacijos savivaldybėje įsikūrusios įmonės laimėtų pirkimų dalis: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (77 %), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (0 %). Savivaldybėje įsikūrusių įmonių laimėti viešieji pirkimai (per metus): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (3 736), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,0). Savivaldybėje įsikūrusių įmonių laimėti viešieji pirkimai (per metus, 1 000 gyventojų): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (6,15), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,00). Savivaldybėje įsikūrusių įmonių laimėtų viešojo pirkimo sutarčių vertė (per metus): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (2 550 M EUR), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,00 M EUR). Statybos darbų dalis savivaldybėje įsikūrusių įmonių laimėtuose viešuosiuose pirkimuose: pirmauja Pagėgių savivaldybė (83 %), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0 %). Parduotuvės (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (2 333), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (9). Parduotuvės 1 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Šilutės rajono savivaldybė (10,0 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (1,1 1 000 gyv.).
Užimtumas
Užimtumo tarnyboje užregistruotos laisvos darbo vietos (per metus): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (34 825 darbo vietų), paskutinė vieta – Kalvarijos savivaldybė (131 darbo vietų). Užimtumo tarnyboje užregistruotos laisvos darbo vietos, tenkančios 1 000 gyventojų (per metus): pirmauja Šiaulių miesto savivaldybė (110,4 darbo vietų / 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Kalvarijos savivaldybė (13,7 darbo vietų / 1 000 gyv.). Darbo skelbimuose nurodyto bazinio mėnesinio atlyginimo mediana: pirmauja Elektrėnų savivaldybė (1 500 €), paskutinė vieta – Kupiškio rajono savivaldybė (1 105 €). Skelbimų, kuriais bent viena darbo vieta užpildyta, dalis: pirmauja Neringos savivaldybė (97,9 %), paskutinė vieta – Kupiškio rajono savivaldybė (60,2 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Kvalifikacijos nereikalaujantis darbas“: pirmauja Skuodo rajono savivaldybė (35,8 %), paskutinė vieta – Alytaus miesto savivaldybė (11,4 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Gamyba, techninė priežiūra“: pirmauja Raseinių rajono savivaldybė (28,4 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0,6 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Pardavimai, pirkimai, rinkodara“: pirmauja Neringos savivaldybė (26,1 %), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (5,1 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Transportas, sandėliavimas, ryšiai“: pirmauja Šiaulių miesto savivaldybė (30,7 %), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (1,4 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Viešbučiai, maitinimas, turizmas“: pirmauja Birštono savivaldybė (33,6 %), paskutinė vieta – Kauno rajono savivaldybė (2,1 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Statyba“: pirmauja Mažeikių rajono savivaldybė (24,6 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (1,1 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Administravimas, finansai, ekonomika“: pirmauja Palangos miesto savivaldybė (7,3 %), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,7 %). Laisvų darbo vietų dalis profesijų grupėje „Sveikatos apsauga, farmacija“: pirmauja Varėnos rajono savivaldybė (11,0 %), paskutinė vieta – Trakų rajono savivaldybė (0,5 %).
Turizmas
Apgyvendinimo įstaigų skaičius: pirmauja Palangos miesto savivaldybė (557 vnt.), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (1 vnt.). Apgyvendinimo įstaigų skaičius 1 000 gyventojų: pirmauja Neringos savivaldybė (48,3 vnt.), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,1 vnt.). Numerių skaičius apgyvendinimo įstaigose: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (7 960 vnt.), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (8 vnt.). Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (16 907), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (28). Vietų apgyvendinimo įstaigose skaičius 1 000 gyventojų: pirmauja Palangos miesto savivaldybė (876,4 vietos / 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (1,8 vietos / 1 000 gyv.). Vidutinis vietų skaičius vienoje apgyvendinimo įstaigoje: pirmauja Birštono savivaldybė (67,9 vietos / įstaigą), paskutinė vieta – Kazlų Rūdos savivaldybė (10,6 vietos / įstaigą). Vietų viešbučiuose ir svečių namuose dalis: pirmauja Šiaulių miesto savivaldybė (73,0 %), paskutinė vieta – Alytaus rajono savivaldybė (4,7 %). Vietų privačiame apgyvendinimo sektoriuje dalis: pirmauja Skuodo rajono savivaldybė (100,0 %), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (6,7 %). Vietų nakvynės namuose ir apartamentų kompleksuose dalis: pirmauja Alytaus rajono savivaldybė (53,8 %), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0,7 %). Vietų poilsio namuose dalis: pirmauja Prienų rajono savivaldybė (64,9 %), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (0,0 %). Vietų kempinguose dalis: pirmauja Pagėgių savivaldybė (46,5 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (0,2 %). Viešbučių ir panašių įstaigų numerių užimtumas: pirmauja Pagėgių savivaldybė (80,4 %), paskutinė vieta – Jurbarko rajono savivaldybė (2,8 %). Viešbučių ir panašių įstaigų vietų užimtumas: pirmauja Šiaulių miesto savivaldybė (58,3 %), paskutinė vieta – Jurbarko rajono savivaldybė (1,6 %). Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (2 277 100), paskutinė vieta – Kazlų Rūdos savivaldybė (787). Nakvynių apgyvendinimo įstaigose skaičius vienam gyventojui: pirmauja Birštono savivaldybė (127,1 nakv. / gyventoją), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (0,1 nakv. / gyventoją). Užsienyje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Šiaulių miesto savivaldybė (73,7 %), paskutinė vieta – Lazdijų rajono savivaldybė (2,7 %). Vokietijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Klaipėdos miesto savivaldybė (9,0 %), paskutinė vieta – Kupiškio rajono savivaldybė (0,0 %). Lenkijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Šiaulių rajono savivaldybė (20,3 %), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (0,3 %). Baltarusijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Alytaus miesto savivaldybė (8,1 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (0,0 %). Jungtinėje Karalystėje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (5,7 %), paskutinė vieta – Molėtų rajono savivaldybė (0,0 %). JAV gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (5,3 %), paskutinė vieta – Raseinių rajono savivaldybė (0,0 %). Latvijoje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Pakruojo rajono savivaldybė (11,3 %), paskutinė vieta – Švenčionių rajono savivaldybė (0,1 %). Ukrainoje gyvenančių turistų nakvynių dalis: pirmauja Kupiškio rajono savivaldybė (11,7 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (0,1 %). Nakvynių viešbučiuose ir svečių namuose dalis: pirmauja Vilniaus rajono savivaldybė (87,1 %), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (0,0 %). Nakvynių nakvynės namuose ir apartamentų kompleksuose dalis: pirmauja Visagino savivaldybė (61,1 %), paskutinė vieta – Tauragės rajono savivaldybė (0,0 %). Nakvynių privačiame apgyvendinimo sektoriuje (individualūs teikėjai) dalis: pirmauja Alytaus rajono savivaldybė (75,1 %), paskutinė vieta – Pakruojo rajono savivaldybė (0,2 %). Nakvynių poilsio namuose dalis: pirmauja Kelmės rajono savivaldybė (61,3 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (0,0 %). Nakvynių kempinguose dalis: pirmauja Šilalės rajono savivaldybė (29,7 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (0,0 %).
Judumas
Eismo įvykių, kuriuose žuvo ar buvo sužeisti žmonės, skaičius savivaldybėje: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (625), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (2). Eismo įvykių su nukentėjusiais žmonėmis 10 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (22,7), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (4,4). Eismo įvykiuose sužeistų žmonių 10 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (26,1), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (4,4). Eismo įvykiuose žuvusiųjų skaičius savivaldybėje per 5 metus: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (63), paskutinė vieta – Druskininkų savivaldybė (0). Eismo įvykiuose žuvusiųjų 100 000 gyventojų per metus: pirmauja Kalvarijos savivaldybė (22,4), paskutinė vieta – Druskininkų savivaldybė (0,0). Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo pėsčiasis, dalis: pirmauja Alytaus miesto savivaldybė (37,5 %), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (5,1 %). Eismo įvykių, kuriuose dalyvavo dviratininkas, motociklininkas, mopedo ar elektrinio paspirtuko vairuotojas, dalis: pirmauja Palangos miesto savivaldybė (63,0 %), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (15,4 %). Tamsiuoju paros metu įvykusių eismo įvykių dalis: pirmauja Kalvarijos savivaldybė (31,7 %), paskutinė vieta – Palangos miesto savivaldybė (6,0 %). Eismo įvykių, kuriuose kaltininkas buvo neblaivus, dalis: pirmauja Šalčininkų rajono savivaldybė (20,4 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0,0 %). Viešieji elektromobilių įkrovimo taškai: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (2 027), paskutinė vieta – Pagėgių savivaldybė (5). Viešieji įkrovimo taškai 1 000 gyventojų: pirmauja Palangos miesto savivaldybė (5,55 ‰), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (0,30 ‰). Greitojo įkrovimo taškų dalis (50 kW ar daugiau): pirmauja Rietavo savivaldybė (100,0 %), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,0 %). Viešojo transporto stotelių, kuriose per darbo dieną išvyksta transportas, skaičius: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (814), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (12). Viešojo transporto stotelių skaičius 100 km²: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (518,5 100 km²), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (4,8 100 km²). Viešojo transporto išvykimų per darbo dieną skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (227 091), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (126). Viešojo transporto išvykimų per darbo dieną skaičius 1 000 gyventojų: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (399 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Kazlų Rūdos savivaldybė (20 1 000 gyv.). Viešojo transporto maršrutų, išvykstančių iš savivaldybės stotelių, skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (305), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (3). Geležinkelio stotys, iš kurių išvyksta keleiviniai traukiniai: pirmauja Vilniaus rajono savivaldybė (11), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0). Keleivinių traukinių išvykimų per darbo dieną skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (265), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0). Sekmadienio išvykimai (procentais nuo išvykimų darbo dieną): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (98 %), paskutinė vieta – Marijampolės savivaldybė (10 %). Autobuso bilieto kaina už 100 km tiesia linija (mediana): pirmauja Joniškio rajono savivaldybė (14,5 €), paskutinė vieta – Švenčionių rajono savivaldybė (5,8 €).
Visuomenė
Asociacijos, viešosios įstaigos, fondai ir kitos ne pelno organizacijos 1 000 gyventojų: pirmauja Neringos savivaldybė (14,3 ‰), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (4,0 ‰). Kultūros paveldo objektų skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (1 562), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0). Kultūros paveldo objektų skaičius 10 000 gyventojų: pirmauja Pagėgių savivaldybė (114,5 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 10 000 gyv.). Kultūros paveldo objektų skaičius 100 km²: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (566,2 100 km²), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 100 km²). Archeologinių paveldo objektų skaičius: pirmauja Prienų rajono savivaldybė (43), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0). Sakralinių paveldo objektų skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (60), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0). Degalinių skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (107), paskutinė vieta – Pagėgių savivaldybė (1). Degalinių skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Kalvarijos savivaldybė (13,6 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Pagėgių savivaldybė (1,4 10 000 gyv.). Bankomatų skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (170), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (0). Bankomatų skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Neringos savivaldybė (6,7 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (0,0 10 000 gyv.). Krikščioniškų maldos namų skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (76), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (3). Krikščioniškų maldos namų skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (17,7 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (1,0 10 000 gyv.). Vaikų žaidimo aikštelių skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (1 105), paskutinė vieta – Kalvarijos savivaldybė (1). Vaikų žaidimo aikštelių skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Neringos savivaldybė (56,2 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (1,0 10 000 gyv.). Parkų skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (122), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0). Parkų skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Pagėgių savivaldybė (15,7 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0,0 10 000 gyv.). Piliakalnių skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Utenos rajono savivaldybė (55), paskutinė vieta – Šilutės rajono savivaldybė (0). Piliakalnių skaičius 100 km² (OpenStreetMap): pirmauja Alytaus miesto savivaldybė (6,7 100 km²), paskutinė vieta – Šilutės rajono savivaldybė (0,0 100 km²). Sporto aikštelių skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (840), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (15). Sporto aikštelių skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Molėtų rajono savivaldybė (76,8 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (9,2 10 000 gyv.). Futbolo aikščių skaičius 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Neringos savivaldybė (9,0 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (1,4 10 000 gyv.). Muziejų skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (74), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (0). Muziejų skaičius 100 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Neringos savivaldybė (224,7 100 000 gyv.), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (0,0 100 000 gyv.). Kino teatrų ir teatrų skaičius (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (24), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0). Kino teatrų ir teatrų skaičius 100 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Visagino savivaldybė (20,6 100 000 gyv.), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0,0 100 000 gyv.). Policijos užregistruotų įvykių skaičius savivaldybėje: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (223 786), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (893). Policijos užregistruotų įvykių 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (478,5), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (133,6). Policijos užregistruotų įvykių, pažymėtų kaip nusikalstama veika, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (19,98), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (2,97). Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Turtinė veika“ (vagystės, plėšimai, turto sugadinimai), 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (68,46), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (18,91). Policijos užregistruotų sukčiavimo atvejų 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Visagino savivaldybė (14,38), paskutinė vieta – Raseinių rajono savivaldybė (4,18). Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Nusikaltimai asmeniui“, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (60,26), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (17,03). Policijos užregistruotų smurto artimoje aplinkoje atvejų 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Varėnos rajono savivaldybė (34,82), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (5,86). Policijos užregistruotų įvykių, priskirtų tipui „Viešosios tvarkos pažeidimai“, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (115,61), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (19,05). Policijos užregistruotų įvykių, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, 1 000 gyventojų (metinis vidurkis): pirmauja Klaipėdos miesto savivaldybė (5,21), paskutinė vieta – Šilalės rajono savivaldybė (0,46).
Aplinka
Oficialios maudyklos: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (10), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (1). Maudyklos, kurių vandens kokybė puiki (klasifikuotų dalis): pirmauja Akmenės rajono savivaldybė (100 %), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0 %). Maudyklos, kurių vandens kokybė pakankama arba bloga (klasifikuotų dalis): pirmauja Radviliškio rajono savivaldybė (50 %), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (0 %). Žarninių lazdelių (E. coli) mediana per maudymosi sezoną: pirmauja Vilniaus rajono savivaldybė (41 KSV/100 ml), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (1 KSV/100 ml). Žarninių enterokokų mediana per maudymosi sezoną: pirmauja Vilkaviškio rajono savivaldybė (24 KSV/100 ml), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (1 KSV/100 ml). Saugomų teritorijų dalis savivaldybės plote (OpenStreetMap): pirmauja Neringos savivaldybė (100,0 %), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 %). Kietosios dalelės KD2,5 (metų vidurkis): pirmauja Kauno miesto savivaldybė (10,0 µg/m³), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (6,5 µg/m³). Azoto dioksidas NO₂ (metų vidurkis): pirmauja Kauno miesto savivaldybė (10,5 µg/m³), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0,7 µg/m³). Ozonas O₃ (paros didžiausių 8 val. vidurkių 93,2 procentilis): pirmauja Druskininkų savivaldybė (108 µg/m³), paskutinė vieta – Biržų rajono savivaldybė (98 µg/m³). Vidutinis teritorijos aukštis virš jūros lygio: pirmauja Šalčininkų rajono savivaldybė (176 m), paskutinė vieta – Palangos miesto savivaldybė (12 m). Vidutinis reljefo nuolydis: pirmauja Birštono savivaldybė (4,2 °), paskutinė vieta – Joniškio rajono savivaldybė (1,3 °). Teritorijos dalis, kurioje nuolydis didesnis nei 15°: pirmauja Alytaus miesto savivaldybė (3,0 %), paskutinė vieta – Skuodo rajono savivaldybė (0,0 %). Dirbtinių paviršių dalis (užstatymas, pramonė, transportas): pirmauja Kauno miesto savivaldybė (74,1 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (1,2 %). Žemės ūkio naudmenų dalis (laukai, sodai, ganyklos): pirmauja Vilkaviškio rajono savivaldybė (84,3 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0,3 %). Miškų dalis (lapuočių, spygliuočių, mišrūs): pirmauja Druskininkų savivaldybė (67,4 %), paskutinė vieta – Panevėžio miesto savivaldybė (1,5 %). Atvirų gamtinių plotų dalis (viržynai, krūmynai, natūralios pievos, plika uoliena, ledynai): pirmauja Neringos savivaldybė (40,2 %), paskutinė vieta – Alytaus miesto savivaldybė (0,8 %). Šlapynių dalis (pelkės, durpynai): pirmauja Šilutės rajono savivaldybė (2,9 %), paskutinė vieta – Vilniaus miesto savivaldybė (0,0 %). Vandens paviršių dalis (upės, ežerai, rezervuarai, lagūnos): pirmauja Šilutės rajono savivaldybė (18,8 %), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (0,0 %). Užsandarintas dirvožemis: vidutinis užsandarinimo tankis: pirmauja Panevėžio miesto savivaldybė (23,8 %), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (0,3 %). Užstatytos teritorijos dalis nuo viso ploto: pirmauja Panevėžio miesto savivaldybė (16,8 %), paskutinė vieta – Varėnos rajono savivaldybė (0,3 %). Užstatytas plotas vienam gyventojui: pirmauja Molėtų rajono savivaldybė (380 m²/gyv.), paskutinė vieta – Vilniaus miesto savivaldybė (68 m²/gyv.). Užstatyto ploto augimas nuo 1975 m.: pirmauja Druskininkų savivaldybė (121 %), paskutinė vieta – Panevėžio miesto savivaldybė (52 %). Užstatyto ploto augimas nuo 2000 m.: pirmauja Druskininkų savivaldybė (42 %), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (7 %). Nacionalinių parkų, rezervatų ir draustinių dalis savivaldybės plote: pirmauja Neringos savivaldybė (100,0 %), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 %). Nacionalinių parkų, rezervatų ir draustinių užimamas plotas: pirmauja Varėnos rajono savivaldybė (727,6 km²), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 km²). „Natura 2000“ teritorijų dalis savivaldybės plote: pirmauja Neringos savivaldybė (81,5 %), paskutinė vieta – Panevėžio miesto savivaldybė (0,0 %).
Sveikata
Ligoninių lovos savivaldybėje (stacionaro lovų skaičius): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (7 017 lovų), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (14 lovų). Ligoninių lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų: pirmauja Rokiškio rajono savivaldybė (35,9 lovų / 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Kauno rajono savivaldybė (0,8 lovų / 1 000 gyv.). Aktyvaus gydymo lovos savivaldybėje 1 000 gyventojų: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (12,2 lovų / 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0,0 lovų / 1 000 gyv.). Stacionarines paslaugas teikiančios įstaigos (ligoninės): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (27 įstaigų), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (1 įstaigų). Hospitalizacijos per metus savivaldybės ligoninėse: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (286 378 hospitalizacijų), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (47 hospitalizacijų). Aktyvaus gydymo lovų užimtumas: pirmauja Druskininkų savivaldybė (88,9 %), paskutinė vieta – Širvintų rajono savivaldybė (37,4 %). Vidutinis gulėjimo laikas aktyvaus gydymo lovose: pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (10,6 d.), paskutinė vieta – Joniškio rajono savivaldybė (2,8 d.). Aktyvaus gydymo lovų apyvarta (pacientų vienai lovai per metus): pirmauja Joniškio rajono savivaldybė (72,0 pac. / lovą), paskutinė vieta – Ignalinos rajono savivaldybė (17,0 pac. / lovą). Letališkumas aktyvaus gydymo lovose (mirusieji tarp išrašytų ir mirusių): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (10,15 %), paskutinė vieta – Zarasų rajono savivaldybė (1,72 %). Mirtingumas (mirusiųjų 1 000 gyventojų): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (23,2 ‰), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (6,6 ‰). Mirtingumas, trejų metų vidurkis 2023–2025 (mirusiųjų 1 000 gyventojų): pirmauja Ignalinos rajono savivaldybė (22,4 ‰), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (8,2 ‰). Vaistinės (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (170), paskutinė vieta – Švenčionių rajono savivaldybė (1). Vaistinės 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Pagėgių savivaldybė (5,7 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Plungės rajono savivaldybė (0,3 10 000 gyv.).
Švietimas
Mokyklos (OpenStreetMap): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (171), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (2). Mokyklos 10 000 gyventojų (OpenStreetMap): pirmauja Pagėgių savivaldybė (10,0 10 000 gyv.), paskutinė vieta – Kauno rajono savivaldybė (2,2 10 000 gyv.). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos (lopšeliai-darželiai, darželiai-mokyklos): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (260), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (1). Ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tenkančios 1 000 vaikų iki 15 m.: pirmauja Birštono savivaldybė (4,4 1 000 vaikų iki 15 m.), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (1,0 1 000 vaikų iki 15 m.). Bendrojo ugdymo mokyklos (pradinės, pagrindinės, progimnazijos, gimnazijos): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (163), paskutinė vieta – Birštono savivaldybė (1). Bendrojo ugdymo mokyklos, tenkančios 1 000 vaikų iki 15 m.: pirmauja Neringos savivaldybė (7,8 1 000 vaikų iki 15 m.), paskutinė vieta – Vilniaus miesto savivaldybė (1,6 1 000 vaikų iki 15 m.). Profesinio mokymo įstaigos: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (16), paskutinė vieta – Širvintų rajono savivaldybė (0). Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos (muzikos, meno, sporto ir kt.): pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (142), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (1). Neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, tenkančios 1 000 vaikų iki 15 m.: pirmauja Neringos savivaldybė (5,2 1 000 vaikų iki 15 m.), paskutinė vieta – Jonavos rajono savivaldybė (0,2 1 000 vaikų iki 15 m.).
Rizikos
Civilinės saugos sirenų skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (95), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (2). Civilinės saugos sirenų skaičius 10 000 gyventojų: pirmauja Zarasų rajono savivaldybė (25,7 / 10 tūkst. gyv.), paskutinė vieta – Vilniaus miesto savivaldybė (1,6 / 10 tūkst. gyv.). Civilinės saugos sirenų skaičius 100 km²: pirmauja Kauno miesto savivaldybė (54,8 / 100 km²), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (0,3 / 100 km²). Priedangų skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (2 037), paskutinė vieta – Pagėgių savivaldybė (6). Priedangų skaičius 10 000 gyventojų: pirmauja Širvintų rajono savivaldybė (80,3 / 10 tūkst. gyv.), paskutinė vieta – Panevėžio miesto savivaldybė (6,5 / 10 tūkst. gyv.). Priedangose numatytų vietų skaičius, % gyventojų: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (165 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (11 %). Kolektyvinės apsaugos statinių skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (278), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (6). Kolektyvinės apsaugos statinių skaičius 10 000 gyventojų: pirmauja Pasvalio rajono savivaldybė (35,5 / 10 tūkst. gyv.), paskutinė vieta – Jonavos rajono savivaldybė (3,9 / 10 tūkst. gyv.). Kolektyvinės apsaugos statiniuose numatytų vietų skaičius, % gyventojų: pirmauja Kupiškio rajono savivaldybė (92 %), paskutinė vieta – Palangos miesto savivaldybė (10 %). Evakuacijos punktų skaičius: pirmauja Vilniaus rajono savivaldybė (181), paskutinė vieta – Plungės rajono savivaldybė (1). Evakuacijos punktų skaičius 10 000 gyventojų: pirmauja Telšių rajono savivaldybė (27,0 / 10 tūkst. gyv.), paskutinė vieta – Kauno miesto savivaldybė (0,3 / 10 tūkst. gyv.). Gaisrinės ir gelbėjimo tarnybos įvykiai (gaisrai, gelbėjimo darbai ir kiti) 1 000 gyventojų: pirmauja Zarasų rajono savivaldybė (18,7 / 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Šiaulių rajono savivaldybė (6,2 / 1 000 gyv.). Gaisrų skaičius: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (1 227), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (8). Gaisrų skaičius 1 000 gyventojų: pirmauja Šalčininkų rajono savivaldybė (7,3 / 1 000 gyv.), paskutinė vieta – Klaipėdos miesto savivaldybė (1,3 / 1 000 gyv.). Gaisrų skaičius 1 000 gyventojų per metus, 2021-2025 m. vidurkis: pirmauja Pagėgių savivaldybė (5,9 / 1 000 gyv. per metus), paskutinė vieta – Šiaulių miesto savivaldybė (1,5 / 1 000 gyv. per metus). Žolės, šieno, miško paklotės ir durpių gaisrų dalis: pirmauja Šalčininkų rajono savivaldybė (42,9 %), paskutinė vieta – Kauno miesto savivaldybė (6,1 %). Atliekų ir šiukšlių gaisrų dalis: pirmauja Vilniaus miesto savivaldybė (39,8 %), paskutinė vieta – Rietavo savivaldybė (3,8 %). Dūmtraukių ir krosnių gaisrų dalis: pirmauja Rietavo savivaldybė (33,1 %), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (1,2 %). Transporto priemonių gaisrų dalis: pirmauja Raseinių rajono savivaldybė (15,7 %), paskutinė vieta – Neringos savivaldybė (0,0 %). Elektros instaliacijos ir prietaisų gaisrų dalis: pirmauja Raseinių rajono savivaldybė (10,0 %), paskutinė vieta – Vilniaus rajono savivaldybė (0,4 %). Gaisruose žuvusiųjų skaičius 100 000 gyventojų per metus, 2016-2025 m. vidurkis: pirmauja Lazdijų rajono savivaldybė (11,3 / 100 tūkst. gyv. per metus), paskutinė vieta – Visagino savivaldybė (0,0 / 100 tūkst. gyv. per metus). Gaisruose sunaikintų statinių skaičius 10 000 gyventojų per metus, 2021-2025 m. vidurkis: pirmauja Varėnos rajono savivaldybė (6,8 / 10 tūkst. gyv. per metus), paskutinė vieta – Panevėžio miesto savivaldybė (0,0 / 10 tūkst. gyv. per metus). Upių potvynio užliejama ploto dalis (kartą per 10 metų): pirmauja Pagėgių savivaldybė (21,5 %), paskutinė vieta – Molėtų rajono savivaldybė (0,1 %). Upių potvynio užliejama ploto dalis (kartą per 100 metų): pirmauja Pagėgių savivaldybė (25,3 %), paskutinė vieta – Molėtų rajono savivaldybė (0,1 %). Upių potvynio užliejama ploto dalis (kartą per 500 metų): pirmauja Pagėgių savivaldybė (26,3 %), paskutinė vieta – Molėtų rajono savivaldybė (0,2 %). Ploto dalis, užlieta daugiau nei 1 m vandens, kai potvynis kartojasi kas 100 metų: pirmauja Pagėgių savivaldybė (19,2 %), paskutinė vieta – Molėtų rajono savivaldybė (0,1 %). Žemės drebėjimo pavojus: didžiausias grunto pagreitis (10 % per 50 metų): pirmauja Palangos miesto savivaldybė (0,0146 g), paskutinė vieta – Šalčininkų rajono savivaldybė (0,0036 g).