Miškai, laukai ir užstatyta žemė Lietuvoje

Miškai ir žemės ūkio naudmenos dalija žemėlapį

Savivaldybės skirstosi į dvi plačias grupes. Medianinė savivaldybė: žemės ūkio naudmenos dengia 58,9 % ploto, miškai – 28,0 %, tačiau už šio tipinio vaizdo slypi ir vietovės, kuriose vyrauja medžiai, ir tokios, kuriose jų beveik nelieka.

Miškai susitelkę keliose vietose. Dvi labiausiai miškingos savivaldybės – Druskininkų savivaldybė ir Varėnos rajono savivaldybė – priklauso tai pačiai apskričiai (Alytaus apskritis), o medžiai dengia atitinkamai 67,4 % ir 62,6 % jų ploto. Neringos savivaldybė taip pat turi daug miškų – 57,0 % savo ploto, nors natūralūs atviri plotai užima 40,2 % jos ploto.

Žemės ūkio naudmenų vaizdas priešingas. Vilkaviškio rajono savivaldybė ir Kalvarijos savivaldybė, abi iš vienos apskrities (Marijampolės apskritis), laukams, sodams ir ganykloms skiria atitinkamai 84,3 % ir 82,6 % savo žemės. Medžių tokiose vietovėse nedaug: Vilkaviškio rajono savivaldybė miškui palieka vos 9,3 % savo ploto – gerokai mažiau už medianą (28,0 %).

Vandens telkiniai ir šlapynės svarbūs tik keliose vietose. Didžiausią vandens paviršių dalį, 18,8 %, turi Šilutės rajono savivaldybė, o didžiausią pelkių ir durpynų dalį, 2,9 %, – Šilutės rajono savivaldybė. Medianinė savivaldybė turi vos 1,1 % vandens paviršių ir 0,6 % šlapynių.

Užstatytas paviršius susitelkęs miestuose

Medianinė savivaldybė: dirbtiniai paviršiai dengia tik 2,8 % žemės, todėl miestai – atskiras atvejis. Kauno miesto savivaldybė turi 74,1 % dirbtinių paviršių, o žemiau pateiktoje diagramoje matyti, kad didžiausios dalys tenka kompaktiškoms miesto teritorijoms.

Sostinė – išimtis tarp didžiųjų miestų. Vilniaus miesto savivaldybė turi 40,5 % dirbtinių paviršių, bet vis dar 31,1 % miškų – daugiau nei mediana (28,0 %). Tai atspindi 401,0 km² ploto teritoriją, kurioje telpa ir miškai, ir gyvenamieji pastatai. Priešingai, Kauno miesto savivaldybė turi 4,3 % miškų, o Panevėžio miesto savivaldybė – tik 1,5 %. Vandens telkiniai miestuose taip pat nėra menki: Šiaulių miesto savivaldybė savo ribose turi 16,5 % vandens paviršių.

Dirvožemio užsandarinimas rodo tą patį skirtumą smulkesniu mastu. Panevėžio miesto savivaldybė turi didžiausią vidutinį užsandarinimo tankį – 23,8 %, o medianinė savivaldybė tesiekia 0,7 %.

Kaimo savivaldybėse vienam gyventojui tenka daugiau užstatytos žemės

Vienam gyventojui tenkantis užstatytas plotas šį vaizdą apverčia. Tarp miestų Kauno miesto savivaldybė turi 81 m²/gyv., Klaipėdos miesto savivaldybė – 73 m²/gyv., o dviejose kaimo savivaldybėse šis rodiklis siekia 347 m²/gyv. (Alytaus rajono savivaldybė) ir 344 m²/gyv. (Ignalinos rajono savivaldybė). Šalies reitinge mažiausią reikšmę turi Vilniaus miesto savivaldybė – 68 m²/gyv., o didžiausią – Molėtų rajono savivaldybė (380 m²/gyv.), todėl atotrūkis labai didelis.

Šalies rodiklis, 166 m²/gyv., yra mažesnis už medianą (245 m²/gyv.), nes didieji miestai šalies sumoje turi didelį svorį, o dauguma savivaldybių yra retai apgyvendintos. Užstatytos žemės dalis nuo viso ploto rodo tą patį: šalies mastu ji siekia 0,7 %, tačiau medianinė savivaldybė turi tik 0,6 %.

Tikėtina, kad kaime gyvenvietės, ūkiniai pastatai ir vietiniai keliai pasiskirsto tarp nedaugelio gyventojų, o miestuose daugiabučiai daug žmonių sutalpina nedideliame žemės plote. Pastatai, pastatyti didesniam gyventojų skaičiui, dabar gali aptarnauti ir mažiau žmonių.

Užstatyta žemė ir toliau auga, net ir ten, iš kur gyventojai išvyksta

Užstatytas plotas išaugo daugelyje savivaldybių: medianinėje savivaldybėje jis yra 68 % didesnis nei 1975 m. ir 21 % didesnis nei 2000 m.

Augimo tempas įvairiose vietose labai skiriasi. Druskininkų savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė ir Klaipėdos rajono savivaldybė nuo 2000 m. pasiekė didžiausią užstatyto ploto augimą – atitinkamai 42 %, 41 % ir 41 %, o mediana siekia 21 %. Per ilgesnį laikotarpį, nuo 1975 m., didžiausią augimą – 121 % – pasiekė Druskininkų savivaldybė, o mediana yra 68 %.

Aplink didžiuosius miestus užstatymas augo kartu su gyventojų skaičiumi. Kauno rajono savivaldybė: gyventojų skaičius per dešimt metų pakito +26,6 %; Klaipėdos rajono savivaldybė: +36,7 %. Abiejų užstatytas plotas taip pat išaugo – nuo 2000 m. atitinkamai 41 % ir 41 %, tai – vieni didžiausių rodiklių šalyje.

Kitur užstatymas ir toliau plėtėsi, nors gyventojų mažėjo. Šakių rajono savivaldybė: gyventojų skaičius per dešimt metų pakito −18,1 %. Nepaisant to, užstatytas plotas nuo 2000 m. vis tiek išaugo 31 %. Vilkaviškio rajono savivaldybė: gyventojų skaičius pakito −16,0 %; Kalvarijos savivaldybė: −16,8 %. Čia matyti tas pats derinys: užstatytas plotas nuo 2000 m. išaugo atitinkamai 28 % ir 26 %.

Dalis verta skaityti atsargiai

Žemės dangos dalys nurodytos 2018 m. duomenimis, o užstatymo rodikliai – 2020 m. duomenimis, todėl šių dviejų rodiklių grupių negalima sudėti. Be to, kiekviena dalis skaičiuojama nuo viso ploto, įskaitant vandenį.

Svarbus ir teritorijos dydis. Miestų savivaldybės užima nedidelius plotus, pavyzdžiui, 45,0 km² (Alytaus miesto savivaldybė), todėl jų dalys apibūdina užstatytą miesto šerdį. Rajonų savivaldybės užima didelius, įvairios žemės dangos plotus, todėl didelė dirbtinių paviršių dalis už miestų ribų retai pasitaiko.

Apibrėžimai taip pat keičia reikšmių lygį. Kauno miesto savivaldybė turi 74,1 % dirbtinių paviršių, į kuriuos įeina keliai, pramonė ir miesto želdynai, tačiau pagal augimo rodikliuose naudojamą matą, vertinantį tik užstatytą paviršių, užstatyta tik 15,1 % jos ploto. Abu požiūriai naudingi, tačiau atsako į šiek tiek skirtingus klausimus.