Vyresnės ir jaunesnės savivaldybės: amžius, gimimai ir mirtys

Dideli amžiaus skirtumai visoje šalyje

Tipinėje savivaldybėje pensinio amžiaus gyventojai sudaro 23,3 %, o medianinis amžius siekia 47,5 m., tačiau už šių medianų slypi didelė sklaida: vyresnio amžiaus gyventojų dalis svyruoja nuo 14,4 % (Klaipėdos rajono savivaldybė) iki 29,2 % (Visagino savivaldybė).

Pagal šį rodiklį seniausia savivaldybė yra Visagino savivaldybė, toliau seka Birštono savivaldybė (28,5 %) ir Ignalinos rajono savivaldybė (27,8 %). Visagino savivaldybė taip pat turi aukščiausią medianinį amžių – 53,0 m.; tokio lygio nepasiekia jokia kita savivaldybė.

Didieji miestai nėra vienodi. Vilniaus miesto savivaldybė siekia 17,5 %, o Kauno miesto savivaldybė – 22,1 %; šios reikšmės mažesnės už medianą. Regioniniai miestai Panevėžio miesto savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybė atitinkamai pasiekia 25,7 % ir 25,6 %, tai daugiau nei mediana.

Visi jauniausi profiliai aptinkami rajonų savivaldybėse šalia didžiausių miestų. Mažiausią vyresnio amžiaus gyventojų dalį turi Klaipėdos rajono savivaldybė – 14,4 %, toliau seka Kauno rajono savivaldybė su 15,4 % ir Vilniaus rajono savivaldybė su 15,5 %.

Medianinis amžius nuo sostinės iki kurortinių miestų

Medianinis amžius leidžia tą patį skirtumą pamatyti iš kitos pusės. Sostinėje jis siekia 40,0 m., o Visagino savivaldybė – 53,0 m.; kiti didieji miestai yra tarp šių reikšmių: Kauno miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybė turi tą patį medianinį amžių – 43,0 m. kiekviena.

Kurortiniai ir pajūrio miestai yra vyresniojoje lentelės dalyje. Birštono savivaldybė turi medianinį amžių – 52,0 m., Druskininkų savivaldybė – 50,0 m., o Palangos miesto savivaldybė – 49,0 m.; skaičiai parodo, kas ten gyvena, bet ne kodėl taip yra: kurortas gali išlaikyti vyresnius gyventojus arba pritraukti naujų, o duomenys šių dviejų galimybių neatskiria.

Dviejose iš trijų didmiesčio ir rajono porų rajonas yra jaunesnis už miestą: medianinis amžius 43,0 m. (Kauno miesto savivaldybė) palyginti su 39,0 m. (Kauno rajono savivaldybė) ir 43,0 m. (Klaipėdos miesto savivaldybė) palyginti su 39,0 m. (Klaipėdos rajono savivaldybė). Aplink sostinę tvarka priešinga: miesto medianinis amžius 40,0 m. (Vilniaus miesto savivaldybė), o rajono – 41,0 m. (Vilniaus rajono savivaldybė).

Vyresni gyventojai ir didesnis mirtingumas

Mirtingumo rodikliai gana glaudžiai seka amžiaus profilį. Savivaldybėse, kuriose pensinio amžiaus gyventojų dalis didžiausia, paprastai užregistruojami aukščiausi mirtingumo rodikliai – to ir galima tikėtis, kai gyventojai vyresni.

Didžiausią bendrąjį mirtingumo rodiklį turi Ignalinos rajono savivaldybė (23,2 ‰), toliau seka Varėnos rajono savivaldybė (21,8 ‰) ir Molėtų rajono savivaldybė (21,5 ‰). Medianinė savivaldybė užregistruoja 15,6 ‰.

Vis dėlto ryšys nėra mechaninis. Paimkime seniausios gyventojų sudėties savivaldybę: tai Visagino savivaldybė. Jos mirtingumo rodiklis, 15,0 ‰, yra artimas medianai. Vienoje apskrityje (Alytaus apskritis) Varėnos rajono savivaldybė ir Druskininkų savivaldybė turi panašią dalį pensinį amžių pasiekusių gyventojų – 26,1 % ir 25,3 %, tačiau jų mirtingumo rodikliai yra 21,8 ‰ ir 14,4 ‰.

Kita pora rodo tą patį. Palangos miesto savivaldybė ir Biržų rajono savivaldybė turi beveik vienodą dalį pensinį amžių pasiekusių gyventojų – 26,2 % ir 26,3 %, o jų mirtingumo rodikliai yra 12,3 ‰ ir 19,5 ‰. Vien amžius nenulemia, kiek mirčių per metus užregistruoja savivaldybė.

Gimimai ir vietos, kuriose jie beveik prilygsta mirtims

Gimstamumo rodikliai kinta kur kas mažiau nei mirtingumo, tačiau ir čia matyti aiški takoskyra. Didžiausią gimstamumo rodiklį turi Kauno rajono savivaldybė (9,5 ‰), toliau seka Pagėgių savivaldybė (9,4 ‰) ir Klaipėdos rajono savivaldybė (9,0 ‰). Viena iš šių trijų savivaldybių, Pagėgių savivaldybė, turi tik 6 989 gyventojų, todėl jos rodiklis gali smarkiai pasikeisti, kai atsiranda ar pritrūksta vos keleto gimimų.

Gimstamumas priartėja prie mirtingumo tik keliose vietose. Kauno rajono savivaldybė: gimstamumas 9,5 ‰, o mirtingumas 8,9 ‰; Klaipėdos rajono savivaldybė: gimstamumas ir mirtingumas – atitinkamai 9,0 ‰ ir 9,1 ‰. Vilniaus miesto savivaldybė: gimstamumas 7,9 ‰, o mirtingumas 9,4 ‰.

Kitame kraštutinume šie du rodikliai labai skiriasi. Ignalinos rajono savivaldybė: gimstamumas 4,9 ‰, mirtingumas 23,2 ‰; Varėnos rajono savivaldybė: 5,3 ‰ ir 21,8 ‰; Molėtų rajono savivaldybė: 4,3 ‰ ir 21,5 ‰. Kiekvienoje iš šių trijų savivaldybių mirtingumas kelis kartus viršija gimstamumą.

Amžius ir gimstamumas taip pat susiję. Vietovėse, kuriose daug vyresnio amžiaus gyventojų, užregistruojama nedaug gimimų, o miestus supančiose rajonų savivaldybėse jauna gyventojų sudėtis dera su aukščiausiais gimstamumo rodikliais.

Rodiklius ir dalis verta skaityti atsargiai

Mažų savivaldybių rodikliai kasmet gali smarkiai svyruoti. Birštono savivaldybė: mirtingumo rodiklis – 16,8 ‰ (2025 m.), o 2023-2025 m. vidurkis – 13,3 ‰. Neringos savivaldybė: vienerių metų rodiklis – 6,6 ‰, o trejų metų vidurkis – 8,2 ‰.

Skiriasi ir atskaitos metai. Amžiaus grupių dalys nurodytos 2025 m., mirtingumas – 2025 m., o gimstamumas – 2024 m., todėl gimstamumą sugretinus su mirtingumu sujungiami dveji skirtingi metai. Gimstamumo duomenų nėra šioms savivaldybėms: Birštono savivaldybė, Neringos savivaldybė ir Rietavo savivaldybė. Todėl gimstamumo reitinguose pateikiamos ne visos savivaldybės.

Dalis nėra tas pats, kas skaičius. Savivaldybė gali atrodyti sena todėl, kad išvyko jaunesni gyventojai, arba todėl, kad liko vyresni, o lentelė šių dviejų atvejų neatskiria. Dešimties metų gyventojų skaičiaus pokytis, aptariamas kitoje analizėje, papildo šį trūkstamą matmenį.