Kur yra darbo vietų: skelbimai, atlyginimai ir įmonės

Vienam gyventojui daugiausia laisvų darbo vietų – regionų miestuose

Absoliučiais skaičiais sostinė dominuoja 2025 m. užregistruotų laisvų darbo vietų rinkoje: Vilniaus miesto savivaldybė – 34 825 darbo vietų, o Kauno miesto savivaldybė gerokai atsilieka – 22 232 darbo vietų. Šie skaičiai priklauso nuo miestų dydžio, todėl mažai pasako apie tai, kiek darbo siūloma vienam gyventojui.

Palyginus su gyventojų skaičiumi, tvarka visiškai pasikeičia. Didžiausią rodiklį turi Šiaulių miesto savivaldybė – 110,4 darbo vietų / 1 000 gyv., toliau eina Palangos miesto savivaldybė (108,8 darbo vietų / 1 000 gyv.) ir Klaipėdos miesto savivaldybė (89,1 darbo vietų / 1 000 gyv.); visos trys reikšmės gerokai viršija medianą. Šalies rodiklis siekia 57,0 darbo vietų / 1 000 gyv., o sostinė Vilniaus miesto savivaldybė – 19-a vieta iš 60, netoli šalies lygio.

Medianinė savivaldybė – 45,7 darbo vietų / 1 000 gyv., mažiau nei šalies rodiklis, nes didžiausi miestai kelia bendrą šalies skaičių aukštyn. Žemiau pateiktame paveiksle – dešimt savivaldybių, kuriose šis rodiklis didžiausias.

Didelis rodiklis nedidelėje darbo rinkoje gali rodyti stiprią paklausą, tačiau gali atspindėti ir dažną darbuotojų kaitą, nes ta pati darbo vieta per metus gali būti skelbiama ne kartą. Skaičiuojami skelbimai, o ne įdarbinti žmonės.

Skelbiamas atlyginimas kinta gerokai mažiau nei paklausa

Nurodomi atlyginimai gerokai vienodesni nei laisvų darbo vietų skaičius. Mažiausią skelbimuose nurodyto bazinio mėnesinio atlyginimo medianą – 1 105 € – rodo Kupiškio rajono savivaldybė, toliau eina Lazdijų rajono savivaldybė (1 142 €) ir Molėtų rajono savivaldybė (1 180 €). Kitame gale kelios savivaldybės, tarp jų Klaipėdos miesto savivaldybė, Mažeikių rajono savivaldybė ir Visagino savivaldybė, turi 1 500 € medianą, o medianinė savivaldybė – 1 300 €.

Sostinė nėra ta vieta, kur skelbiamas atlyginimas didžiausias. Atlyginimo mediana: Vilniaus miesto savivaldybė – 1 340 €, o tai mažiau nei regionų miestuose: Šiaulių miesto savivaldybė – 1 477 €, Alytaus miesto savivaldybė – 1 478 €.

Vien šie skaičiai skirtumo nepaaiškina. Skelbiamas atlyginimas atspindi tiek siūlomo darbo pobūdį, tiek vietą – tai iliustruoja žemiau aptariama skelbimų profesinė struktūra.

Laisvų darbo vietų užpildymas: miestai ir periferija

Ne kiekvienas skelbimas baigiasi įdarbinimu. Skelbimų, kuriuose užpildyta bent viena darbo vieta, dalies mediana siekia 80,5 %. Didžiausią dalį, 97,9 %, turi Neringos savivaldybė, o mažiausią, 60,2 %, – Kupiškio rajono savivaldybė. Mažose savivaldybėse šis rodiklis gali smarkiai svyruoti, nes keli skelbimai gerokai keičia rezultatą.

Didieji miestai pasirodo gerai. Užpildytų skelbimų dalis siekia 92,9 % (Vilniaus miesto savivaldybė), 92,7 % (Klaipėdos miesto savivaldybė) ir 91,9 % (Šiaulių miesto savivaldybė) – visais trimis atvejais ji viršija medianą. Žemiau pateiktame paveiksle – aštuonios savivaldybės, kuriose ši dalis mažiausia.

Kelios pietų savivaldybės derina menką paklausą su žemais atlyginimais ir prastu skelbimų užpildymu. Lazdijų rajono savivaldybė: laisvų darbo vietų rodiklis – 22,1 darbo vietų / 1 000 gyv., nurodyto atlyginimo mediana – 1 142 €, užpildytų skelbimų dalis – 64,2 %. Vilkaviškio rajono savivaldybė: atitinkamai 20,1 darbo vietų / 1 000 gyv., 1 200 € ir 62,8 %. Abiejose savivaldybėse visi trys rodikliai yra žemiau medianos.

Įmonių registrai telkiasi didžiuosiuose miestuose

Įmonių registro duomenys rodo kitokią istoriją, nes įmonės jame skaičiuojamos pagal registracijos vietą, o ne pagal tai, kur dirba jų darbuotojai. Šalies rodiklis siekia 48,8 ‰, o medianinė savivaldybė – vos 27,4 ‰; toks atotrūkis rodo, kaip stipriai registras sutelktas keliose vietose. Neringos savivaldybė, kurioje gyventojų skaičius vos 4 451, turi didžiausią rodiklį – 117,8 ‰, o antra eina Vilniaus miesto savivaldybė – 93,4 ‰.

Įmonių steigimas rodo panašų vaizdą. Vilniaus miesto savivaldybė turi didžiausią per metus įregistruotų bendrovių rodiklį – 9,3 ‰, o Palangos miesto savivaldybė atsilieka – 8,7 ‰. Šalies rodiklis siekia 4,7 ‰, o medianinė savivaldybė – tik 2,2 ‰.

Registro amžius įvairiose vietovėse irgi skiriasi. Didžiausią per pastaruosius penkerius metus įregistruotų bendrovių dalį turi Pasvalio rajono savivaldybė (59,0 %), mažiausią – Visagino savivaldybė (27,1 %); visoje šalyje ji siekia 41,4 %. Žemiau pateiktame palyginime greta pateikti didžiausi miestai, juos supantys rajonai ir du kiti regionų centrai.

Kokių profesijų darbuotojų ieškoma

Skelbimų profesinė sudėtis įvairiose vietovėse labai skiriasi, o kiekviena grupė turi vietovę, kurioje ji ryškiausia. Didžiausią transporto, sandėliavimo ir ryšių skelbimų dalį, 30,7 %, turi Šiaulių miesto savivaldybė. Pagal gamybos ir techninės priežiūros skelbimų dalį, 28,4 %, pirmauja Raseinių rajono savivaldybė, o pagal statybos dalį, 24,6 %, – Mažeikių rajono savivaldybė.

Didžiausią viešbučių, maitinimo ir turizmo skelbimų dalį, 33,6 %, turi Birštono savivaldybė, o medianinė savivaldybė – vos 6,9 %. Tokios dalys gali priklausyti nuo kelių didelių darbdavių ar sezoninių veiklų, todėl jos labiau atspindi vietos ekonomiką nei darbo rinkos dydį.

Tinkamas pavyzdys – Šiaulių miesto savivaldybė, regiono centras. Transportas ir sandėliavimas sudaro 30,7 % jo skelbimų, o 9,7 % – tiek rodo medianinė savivaldybė. 2025 m. tas pats miestas taip pat turėjo 110,4 darbo vietų / 1 000 gyv. – didžiausią laisvų darbo vietų rodiklį vienam gyventojui.

Šie rodikliai aprašo paklausą tokią, kokia ji matoma skelbimuose ir įmonių registruose. Jie nematuoja nei užimtumo, nei faktiškai mokamų atlyginimų, nei dirbančių žmonių skaičiaus, todėl juos geriausia skaityti kartu su kitais kiekvienos savivaldybės rodikliais, į kuriuos veda žemiau pateiktos nuorodos.