Ligoninių lovos ir jų naudojimo intensyvumas

Dideli skaičiai miestuose ir vienas išskirtinis atvejis vienam gyventojui

Šalies ligoninėse iš viso yra 27 800 lovų, o visiems gyventojams tenka 9,8 lovų / 1 000 gyv.; mediana siekia 5,1 lovų / 1 000 gyv. – tiek turi tipinė savivaldybė. Absoliučiais skaičiais dominuoja miestai: Vilniaus miesto savivaldybė turi 7 017 lovų, o Kauno miesto savivaldybė – 5 489 lovų; tai du didžiausi skaičiai šalyje, o trečią vietą užima Klaipėdos miesto savivaldybė – 3 144 lovų.

Skaičiuojant vienam gyventojui, eilė smarkiai pasikeičia. Rokiškio rajono savivaldybė – 1-a vieta iš 59 (35,9 lovų / 1 000 gyv.), nors gyventojų joje tik 26 857; antrą vietą užima Klaipėdos miesto savivaldybė (20,1 lovų / 1 000 gyv.). Regionų miestai Alytaus miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė ir Šiaulių miesto savivaldybė, kurių rodikliai atitinkamai siekia 19,1 lovų / 1 000 gyv., 18,1 lovų / 1 000 gyv. ir 16,3 lovų / 1 000 gyv., patenka į panašų intervalą.

Šiuos rodiklius, skaičiuojamus vienam gyventojui, lengva pervertinti. Pakanka vieno didelio objekto, kad padidėtų mažos savivaldybės rodiklis, o kitame skyriuje matyti, kad Rokiškio rajono savivaldybė turi daug lovų, bet didžioji jų dalis nėra aktyvaus gydymo lovos.

Aktyvaus gydymo lovos – siauresnis skaičiavimas

Bendras lovų skaičius apima ir vietas, kurios nenaudojamos aktyviam gydymui, todėl aktyvaus gydymo lovų skaičius rodo kitokį vaizdą. Rokiškio rajono savivaldybė pirmauja pagal bendrą lovų skaičių, tenkantį vienam gyventojui. Jos aktyvaus gydymo lovų tankis – 1,9 lovų / 1 000 gyv. – yra mažesnis už medianą (2,1 lovų / 1 000 gyv.), kurią turi tipinė savivaldybė. Elektrėnų savivaldybė rodo tą patį: iš viso – 17,9 lovų / 1 000 gyv., o aktyvaus gydymo – tik 2,6 lovų / 1 000 gyv.; bendras lovų skaičius čia mažai pasako apie aktyvaus gydymo pajėgumą.

Didieji miestai pasakoja kitokią istoriją. Kauno miesto savivaldybė ir Klaipėdos miesto savivaldybė dalijasi didžiausiu aktyvaus gydymo lovų tankiu – 12,2 lovų / 1 000 gyv., o sostinėje jis siekia 7,6 lovų / 1 000 gyv., nors joje užregistruota daugiausia hospitalizacijų iš visų savivaldybių – 286 378 hospitalizacijų. Regionų miestai, tokie kaip Panevėžio miesto savivaldybė, Šiaulių miesto savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybė, kurių aktyvaus gydymo lovų rodikliai atitinkamai siekia 11,8 lovų / 1 000 gyv., 10,3 lovų / 1 000 gyv. ir 9,2 lovų / 1 000 gyv., taip pat išlaiko tankią šių lovų pasiūlą.

Kai kurios savivaldybės nurodo lovas, bet nenurodo nė vienos aktyvaus gydymo lovos. Vilniaus rajono savivaldybė ir Kauno rajono savivaldybė – dvi didelės rajonų savivaldybės šalia didžiųjų miestų – turi 0,0 lovų / 1 000 gyv. ir 0,0 lovų / 1 000 gyv., tad galima manyti, kad jų gyventojai naudojasi kaimyninių miestų ligoninėmis.

Kaip intensyviai naudojamos lovos

Užimtumas rodo, kokią laiko dalį aktyvaus gydymo lovos būna užimtos. Medianinė savivaldybė pasiekia 65,9 %, tačiau Druskininkų savivaldybė siekia 88,9 %, o Rokiškio rajono savivaldybė tik nedaug atsilieka – 87,5 %.

Užimtumas nėra paprasta lovų pasiūlos funkcija. Šalčininkų rajono savivaldybė pasiekia 83,3 %, nors aktyvaus gydymo lovų tankis čia – 1,5 lovų / 1 000 gyv., t. y. mažesnis už medianą, o Kauno miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto savivaldybė, kuriose aktyvaus gydymo lovų pasiūla gerokai tankesnė, užimtumas siekia atitinkamai 72,6 % ir 71,1 %. Tarp savivaldybių, pateikiančių abu rodiklius, ryšys tarp jų silpnas.

Kelios mažos savivaldybės nurodo labai užimtas lovas: Druskininkų savivaldybė pasiekia 88,9 %, o Varėnos rajono savivaldybė – 81,3 %, turėdamos atitinkamai 117 lovų ir 120 lovų. Kitame gale – Širvintų rajono savivaldybė, kurios užimtumas siekia tik 37,4 %; tai reiškia, kad įprastą dieną didelė dalis jos aktyvaus gydymo lovų būna tuščia.

Trumpa ir ilga gulėjimo trukmė

Dar du rodikliai apibūdina gydymo ritmą: vidutinė gulėjimo trukmė aktyvaus gydymo lovose ir per metus vienai lovai tenkantis gydytų pacientų skaičius. Tipinė savivaldybė (pagal medianą) turi 5,6 d. ir 43,8 pac. / lovą.

Kraštutinės reikšmės yra viena kitos atspindys. Trumpiausią vidutinę gulėjimo trukmę – 2,8 d. – turi Joniškio rajono savivaldybė, o ilgiausią – 10,6 d. – Ignalinos rajono savivaldybė. Lovų apyvarta pasiskirsto taip pat: nuo 17,0 pac. / lovą (Ignalinos rajono savivaldybė) iki 72,0 pac. / lovą (Joniškio rajono savivaldybė).

Trumpa gulėjimo trukmė, kaip ir tikėtasi, dera su greita apyvarta, nes lova atlaisvinama anksčiau. Didžiuosiuose miestuose gulėjimo trukmė trumpa: Vilniaus miesto savivaldybė – 4,7 d., Kauno miesto savivaldybė – 5,2 d., o lovų apyvarta atitinkamai siekia 55,7 pac. / lovą ir 50,9 pac. / lovą.

Vis dėlto ilga gulėjimo trukmė nebūtinai reiškia tuščias lovas. Ignalinos rajono savivaldybė: gulėjimo trukmė – 10,6 d., apyvarta – 17,0 pac. / lovą, užimtumas – 49,1 %; Šakių rajono savivaldybė: gulėjimo trukmė – 8,2 d., užimtumas – 76,9 %.

Ligoninių duomenis reikia skaityti atsargiai

Ligoninių rodikliai apibūdina įstaigas, o ne savivaldybės, kurioje jos veikia, gyventojus. Vilniaus miesto savivaldybė fiksuoja 286 378 hospitalizacijų, o Kauno miesto savivaldybė – 208 588 hospitalizacijų; šie skaičiai gali apimti ir pacientus iš kitų savivaldybių, todėl dalijimas iš vietos gyventojų kiekio klaidintų.

Aprėptis nepilna. Kai kurios savivaldybės neturi ligoninių rodiklių, o kitos nurodo lovas, bet ne aktyvaus gydymo lovas, todėl užimtumo, gulėjimo trukmės ir apyvartos reitinguose dalyvauja ne visos savivaldybės. Visi ligoninių rodikliai susiję su 2023 m. duomenimis. Lovų skaičius taip pat nieko nesako apie personalą ar įrangą, todėl lovų skaičius vienam gyventojui palygina pajėgumą popieriuje, o ne iš tikrųjų suteiktą priežiūrą.

Mirusiųjų dalį tarp išrašytų pacientų lengva suprasti klaidingai. Ji siekia 10,15 % (Ignalinos rajono savivaldybė, kur gulėjimo trukmė ilga) ir 1,79 % (Vilniaus miesto savivaldybė), tačiau atspindi gydomų pacientų sudėtį, pavyzdžiui, ilgalaikę ar paliatyviąją priežiūrą, ir nėra priežiūros kokybės matas.