Autobusai, traukiniai ir elektromobilių įkrovimo taškai Lietuvoje

Darbo dienų išvykimai sutelkti didžiausiuose miestuose

Paprasčiausias paslaugų lygio matas – viešojo transporto išvykimų skaičius darbo dieną. Vilniaus miesto savivaldybė jų turi 227 091, Kauno miesto savivaldybė – 121 394, o medianinė savivaldybė – tik 1 855. Atotrūkis toks didelis, kad bendras šalies vaizdas iš esmės yra kelių miestų vaizdas.

Didelę šios tvarkos dalį paaiškina gyventojų skaičius: Vilniaus miesto savivaldybė – 607 404, Kauno miesto savivaldybė – 303 978, Klaipėdos miesto savivaldybė – 160 885. Tai daugiausia gyventojų turinčios šalies savivaldybės, o paveiksle žemiau tie patys trys miestai užima išvykimų lentelės viršų.

Greta šių miestų paveiksle matyti ir trys rajonų savivaldybės – Vilniaus rajono savivaldybė, Kauno rajono savivaldybė ir Klaipėdos rajono savivaldybė. Maršrutų, išvykstančių iš jų stotelių, skaičius atitinkamai siekia 148, 132 ir 63, o mediana – 46. Tikėtinas paaiškinimas – kaimynystė su dideliu miestu, nes miestą aptarnaujantys maršrutai paprastai kerta aplinkinę teritoriją.

Stotelės atskleidžia panašią, bet šiek tiek kitokią istoriją. Pagal stotelių su išvykimais darbo dienomis skaičių pirmauja Kauno miesto savivaldybė (814) ir Vilniaus miesto savivaldybė (734), o mediana – 166. Pagal stotelių tankį ploto vienetui Kauno miesto savivaldybė – 1-a vieta iš 51; tam padeda kompaktiška teritorija, kurios plotas – 157,0 km², o didžiosios rajonų savivaldybės savo stoteles išskirsto daug platesniuose plotuose. Ne kiekviena savivaldybė turi transporto rodiklį, todėl šie palyginimai apima tik tas savivaldybes, kurioms toks rodiklis apskaičiuotas.

Tenkant vienam gyventojui, mažesni miestai neatsilieka

Padalijus iš gyventojų skaičiaus, tvarka pasikeičia. Pagal išvykimų skaičių vienam gyventojui Kauno miesto savivaldybė – 1-a vieta iš 52, o Vilniaus miesto savivaldybė – 2-a vieta iš 52, todėl Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikia kiekvienam savo gyventojui tankesnio tvarkaraščio nei Kauno miesto savivaldybė. Toliau eina du nedidelio dydžio miestai: Druskininkų savivaldybė (gyventojų skaičius – 20 079) – 4-a vieta iš 52, o Alytaus miesto savivaldybė (gyventojų skaičius – 50 741) – 5-a vieta iš 52.

Kiekvienas iš šių dviejų miestų užfiksuoja daugiau išvykimų vienam gyventojui nei Vilniaus rajono savivaldybė, supanti sostinę. Kadangi išvykimai skaičiuojami pagal stoteles, o kiekviena savivaldybė turi stoteles savo teritorijoje, savivaldybė, per kurią eina tolimojo susisiekimo maršrutai, gali atrodyti gerai ir neturėdama tankaus vietinio susisiekimo, todėl reitingų vietas geriausia vertinti kaip orientyrą, o ne kaip galutinį verdiktą.

Kaina – atskiras klausimas. Autobusų bilietų kainos standartinei tolimojo susisiekimo kelionei skiriasi kur kas mažiau nei paslaugų lygis: medianinė savivaldybė ima 10,2 €, pigiausia – Švenčionių rajono savivaldybė (5,8 €), brangiausia – Joniškio rajono savivaldybė (14,5 €).

Sekmadienio tvarkaraščiai išskiria kurortus

Darbo dienų skaičiavimas slepia, kiek paslaugų išlieka savaitgalį. Sekmadienio ir darbo dienos išvykimų santykio mediana yra 35 %, o tai reiškia, kad tipinė savivaldybė sekmadienį turi tik nedidelę dalį to, ką turi darbo dienomis.

Išsiskiria pajūrio kurortai. Palangos miesto savivaldybė sekmadienį išlaiko 98 % savo darbo dienų išvykimų, o Neringos savivaldybė – 86 %, gerokai daugiau nei mediana. Abiejose vietovėse vasarą gyventojų skaičius dėl lankytojų labai išauga, o tai atitinka tvarkaraštį, kuris tarp darbo dienos ir sekmadienio beveik nesikeičia.

Netikėtas pavyzdys – Šalčininkų rajono savivaldybė, kur sekmadienio išvykimai pasiekia 71 % darbo dienos lygio, o tai daugiau nei 55 %, kuriuos rodo Kauno miesto savivaldybė. Priešingame paveikslo gale Marijampolės savivaldybė ir Biržų rajono savivaldybė dalijasi mažiausiu santykiu: sekmadienį išvyksta tik 10 % darbo dienos išvykimų.

Geležinkelis telkiasi keliais pagrindiniais ruožais

Šalyje darbo dieną keleivinių traukinių išvykimų yra 1 622, o medianinė savivaldybė jų turi tik 4, daugelis – nė vieno. Geležinkelis – tai pagrindinių ruožų paslauga, o ne tinklas, tolygiai išsidėstęs žemėlapyje.

Vien Vilniaus miesto savivaldybė jų turi 265. Trys daugiausia traukinių turinčios savivaldybės – Vilniaus miesto savivaldybė, Trakų rajono savivaldybė ir Vilniaus rajono savivaldybė – visos yra vienoje apskrityje, tai Vilniaus apskritis.

Mažos vietovės geležinkeliu gali būti aptarnaujamos gerai: Trakų rajono savivaldybė (stočių su keleivinių traukinių išvykimais – 9) ir Švenčionių rajono savivaldybė (stočių – 6), nors jų gyventojų skaičius – tik 34 863 ir 21 459. Druskininkų savivaldybė ir Alytaus miesto savivaldybė (gyventojų skaičius atitinkamai 20 079 ir 50 741) keleivinių traukinių susisiekimo neturi.

Įkrovimo taškai: didelis skaičius miestuose, didelis tankis kurortuose

Viešųjų įkrovimo taškų šalyje yra 5 907. Iš jų Vilniaus miesto savivaldybė – 2 027, o Kauno miesto savivaldybė – 685, todėl šie du miestai sutelkia didelę visų taškų dalį, kaip ir galima tikėtis pagal jų gyventojų skaičių.

Tenkant vienam gyventojui, tvarka kitokia. Mažos savivaldybės, sulaukiančios daug lankytojų, žemiau pateiktame paveiksle išsiskiria, tarp jų Palangos miesto savivaldybė, Birštono savivaldybė ir Neringos savivaldybė. Didžiausią tankį, 5,55 ‰, turi Palangos miesto savivaldybė. Sostinė, atsižvelgus į gyventojų skaičių, – 9-a vieta iš 60, o Kauno miesto savivaldybė – 13-a vieta iš 60.

Įkrovimo greitis skiriasi taip pat stipriai kaip tankis. Greitųjų įkrovimo taškų dalies mediana yra 51,7 %, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė – iš 2 027 taškų greitieji sudaro tik 16,9 %, o tai mažiau nei šalies mediana. Maži bendri skaičiai tokias dalis daro nestabilias: Rietavo savivaldybė – iš 24 taškų visi greitieji, todėl dalis lygi 100,0 %.